Love is what you make it.

Savaitgalis atėjo ir praėjo savaitės vidury. Nes kai aš galiu leisti sau ryte vartytis lovoje daugiau nei 2 val. - tai sekmadienis. Sekmadienis su juo. Gražios saulėtos dienos už lango. Ar šiaip kas priedo gražaus prie visko, kas ir šiaip nuostabu. Aw.

Nors vis gi šioks toks palengvėjimas grįžus namo, vėl į tas pačias vėžes. Rutina ramina. Atostogų rutina man tarsi terapija. Nors dienos bėga daug kartų greičiau - nebuvime aš pailsiu. Juk Vilniuj visada privalai būti. Visada. O čia gali apsnigti, sušalti, užmigti ar visą naktį nemiegoti... Reguliariai. Tuomet tai būna teisinga.

Daug ką darau neteisingai. Ir norėčiau išmokti daryti kitaip. Jaustis taip, kaip kelis kartus per šią savaitę jau jaučiausi.
Teisingai.

Šiandien aš dar gedžiu vieno iš savo įkvėpėjų.

Apie mokyklą ir šokoladinį pyragą

Mano atostogos pajudėjo iš ribinio nenaudingumo taško ir pagaliau prasidėjo kažkokia tai veikla. Šiandien su J, B ir Š apsilankėm savo senojoj, per brūkšnelį - naujojoj mokykloj (mat ten vyksta totali renovacija). Radom daug naujų durų, "amerikietiškas" spintutes koridoriuose, liftą. Neradom poros sienų. Visai smagu būtų grįžti kokiems porai mėnesių į tokią naują ir neįprastą aplinką. Bet apskritai mokyklos nesiilgiu. Oj ne ne. Šiandien dar Š manęs paklausė kodėl būtent, ar man ten negerai buvo? Nea, visai gerai. Tik kad atmintyje mokykla daugiausiai likusi su "juodais" prisiminimais, tom paauglystės gotiškom kvailystėm (kas iki šiol paliko gilų pėdsaką mano aprangoj, meno suvokime ir iš dalies muzikoj) ir neva giliais pamąstymais apie gyvenimą, kuris dabartiniame mano supratime nėra jau toks gilus, labiau paviršutiniškas. Nes per daug nardydamas gali netyčia ir nuskęsti. Kad ir kokioj depresijoj, tarkim. :)

O jeigu džiaugtis naujais atradimais - radau tobulai skanaus ir paprasto kakavinio pyrago receptą.

And world will end. Someday.

Kodėl man patinka kankint silpnesnius už save (emociškai, ne fiziškai silpnesnius), su siekiu „išgydyti“ juos nuo ydingo silpnumo, lyg ir užgrūdinti. Kas iš to? Lyg jiems nuo to būtų geriau... Gal tai noras savotiškai atkeršyti už žinojimą, kad nuo pat pradžių aš su jais. Viena iš jų.

Kam tai svarbu.

Tikiuosi, kad Nostradamas, majai, Biblija, Fulcanelli's ir kiti šių ar Anų dienų pranašai neklysta, ir netrukus mes turėsim naują pradžią. Kad ir be efektingos Nibiru planetos. Nors iš šono žiūrint, tai visai nesvarbu KAIP ateis ta pabaiga/pradžia. Nebent kažkam gal suteiks galimybę paskutiniuose žodžiuose paminėti pergalingą frazę „juk aš sakiau“. Beveik esu garantuota, kad tai pasakys koks nors lietuvis. :) (Ar gi ne ironiška, kad rašant įrašą ir panašia tema diskutuojant su vienu žmogum išgirsti iš jo komentarą: "aišku dabar reik palaukt tų 2012 pabaigos ir po to atsidusęs galėsiu ištart "o ką sakiau"... Kartais žmonės tokie neįdomiai nuspėjami.)

Šiandien aš nuveikiau daug nesvarbių (namų ruošos) darbų, tad leidau sau praleisti tuščiai vakarą pykdama ant pusės pasaulio, valgydama serbentų želę su grietinėle ir žiūrėdama Buffy. 5-as sezonas mat jau.

Dabar visos dienos man tokie penktadieniai.

Ar gali būt geriau?

Gali. :)

Keep on living.

Praėjo, prabėgo daug gerų (Kalėdos) ir nelabai (sesija) dalykų, daug laiko nutekėjo, ar sušalo kažkur. Na, žodžiu. Man atostogos. Posesijinės. Ir tik dabar jau kiek atsigavusi po gruodžio-sausio maratono, vėl galiu rašyt. Nieko įdomaus nepapasakosiu, nes apie Kalėdas ar Naujus rašyti jau, oj, kaip po laiko, apie sesiją nieko įdomaus išvis neįmanoma išgalvoti,o... kas čia dar?

Bet Blogger'io neužmirštu. Ne ne. Visad užsuku ir bent jau paskaitau savo sekamuosius, kad ir nebrūkšteliu komentaro. Mat komentavimas reikalauja atidaus skaitymo, o ne paviršutiniško perbėgimo akimis, bendram vaizdui, kaip gyvena mano sekamieji, susidaryti. Šiek tiek gaila, kad nespėjau sudalyvauti blogų reklamos savaitėje. Bet iš dalies savaip dalyvavau - radau nemažai naujų ir vertų dėmesio blogerių, kuriuos dabar seku savo ne visai erelio akim. O skaitomiausius kada pareklamuosiu ir be progos. Ne tik skaitomiausius, bet ir žiūrimiausius (kur didžiąją dalį užima paveiksliukai/fotografijos) ar stilingiausius (Kaip gi be stiliaus blogų! Kai kurie virusai labiau užkrečiami, nei gripas.)

Taigi. Kepu pyragus, darau desertus, miegu, valgau, žiūriu filmus ir serialus...siaube, kiek nenaudingų ar net žalingų (svoriui) dalykų galima nuveikti, kai tau visiškas atsipalaidavimas. Ah. Ar gali būti geriau?

Bus, kai sustings želė.
Aš turiu grietinėlės. :)