Laukimo laukimas.

Tai va, bloge jau pas mane Kalėdos. Sukurpiau šiandien naują logotipą ir neištvėriau neužsidėjusi (gal ne toks žymus nusikaltimas - parduotuvės puoštis šventėms ėmė lapkričio 2-ąją!). O realiam gyvenime leisiu sau švenčių imt laukt bent jau nuo gruodžio pirmos. :) Gal net kokį Advento kalendorių įsigysiu, kad tas laukimas būtų labiau apčiuopiamas. :)

Ilgas šiltas šeštadienis namie su krūva mamos kepinių. Pasilepinimai prieš stojant į didžius darbus, kurie ims griūti ant galvos nuo kitos savaitės. Kol Vilnius dabar taip toli, toli atrodo ir pirmadienis, ir tie darbai... Aš va sėdžiu taip, žiūriu į naują logotipą ir svajoju apie karštą vyną su cinamono lazdele, kalėdinį pyragą, žėrinčią eglutę ir sniego šūsnis už lango... Svajoju, kaip pradėsiu laukti. :)

Parduotuvių baubai, literatūra ir atradimai

Aš pradėjau paniškai bijoti parduotuvių: ypač batų ir rankinių. Pirmadienį susidūriau su abiem fobijom. Kodėl bijau?

Batų parduotuvių fobija: Toks jausmas, kad ten būna daug gražių batų tada, kai tau jų nereikia, nieko nesiruoši pirkti. Bet visi staiga dingsta, kai jau pasiryžti (rytinio šaltuko vejamas) atlapoti piniginę ir įsigyti žieminius batus. Tai va. Kad nekamuotų klausimas dėl pabaigos, atsakau - žieminių batų nenusipirkau, užtad nusipirkau visai nereikalingus (ketvirtus - o man tai jau labai daug), bet labai gražius sezoninius batus, kurie, nujaučiu, pateisindami savo vardą vieną sezoną ir tetarnaus.

Kuo baisios rankinių parduotuvės? Ogi tuo, kad labai sunku išsirinkti tarp gražios ir funkcionalios daiktų talpyklos. Optimalių sprendimų atitinkančių abi kategorijas ir man patinkančių nerandu. Arba jos dingsta (kaip ir batų atveju). Tad visad suploju nuskausminančią sumelę ir išeinu arba su gražia, į kuria niekas nė velnio netelpa, arba su talpia, bet ji, tarkim, zomšinė, tad sugadinu ją pirmo išėjimo kur nors metu. Žodžiu, kai reikia rankinės jau žinau kuo visa tai baigsis - nukentėsiu finansiškai, o naudos realios nebus.

Va ir pasiguodžiau. :)

Be parduotuvių lankymų dar labai daug skaitau. Šiuolaikiniam lietuvių literatūros egzaminui per semestrą reikėjo sukrimsti 17 knygų. Bet pas mane knygų krūva proporcingai laikui nė kiek nemažėjo, tad artėjant sunkiam gruodžiui (kada kažkokių neišmanėlių tvarkaraščių sudarinėtijų dėka net šeštadieniais sėdėsiu paskaitose) bandau tą neteisybę sutvarkyt. Kol kas ji sėkmingai "tvarkosi" tokiu greičiu, kad nespėju net knygų viršelių "Knygos lentynėlės" skyrelyje pakeist.

Ir dar pasidalinsiu tokiu atradimu. Nežinau kaip kiti, bet kai aš išgirstu "savaitės vidurys" automatiškai pagalvoju apie trečiadienį, bet šiandien su R, A, ir A netikėtai "atradom", kad savaitės vidurys iš tikro taigi ketvirtadienis! :D Ir kokių tik žmogus atradimų nepadarai po 21 metų nenuovokos...

Nuo ketvirtadienio iki šiandien.

Prisimenant praeitą savaitę atrodo, kad laikas iki 4-adienio vakaro prabėgo visai nepastebimai. Tiesa, tas ilgasis savaitgalis, o trečiadienį ir paskaitų nemažai... Ir pagaliau atėjo. Big day. Taigi, 30STM koncertas sakyčiau buvo labai geras. Tiesa, stovėjimas per nugarą ir kojas kirto daug smarkiau, nei per "Hurts" koncertą, bet kaip visada tokiuose dalykuose laukimas būna vertas skausmo. Į koncertą ėjau vedama paugliškos nostalgijos jų muzikai. Tiesa, koncerto metu pasijaučiau gan sena, nes aplink spiegiančios -niolikmetės kažkaip įkyriai erzino. Bet su visais dainavau (kiek mokėjau) ir šokinėjau (nes tai buvo būtina nenorint, kad tave kažkas sumindytų). Šviesos, Jared gebėjimas valdyti publiką, visi tie spalvoti burbulai ir konfeti su laimingųjų sausainukų užrašais buvo išties gražu. Negaila nė vieno lito iš visų 120. Ir bent kartą nueiti į tokį koncertą tikrai verta. :)

O savaitgalis vėl prabėgo nepastebėtas. Nors šį šeštadienį vietoj ruošimosi rytdienos koliui su V, J, E ir A padarėm alaus terapiją ir žaidimų vakarą, su V padarėm išvadą, kad su visais mūsų savaitgaliais, kuriuos praleidžiam kartu, taip - jie kažkur dingsta. Užtad šiltas ir gražus ruduo nedingo dar! Tad už jį ir pakelsiu šio vakaro puodelį kavos, kurios tuoj eisiu išsivirti... :)

Apie žaibiškus sprendimus ir kasmetinius ritualus

Šiandien eilinį kartą padariau tai, ko dar pusvalandis (ką čia pusvalandis - 5 min.) prieš tai net nebuvau pagalvojusi. Ėmiau ir nusipirkau bilietą į 30 Seconds to Mars. Panašiai buvo su šiemetinėm Roko naktim, paskui su Hurts koncertu, dabar vėl... Ne, tikrai nesigailiu. :) Priešingai. Džiaugiuosi kaip mažas vaikas ir ne tiek laukiu, kiek noriu ištempti tą laukimo laiką, nes jis visad pats saldžiausias. Kol nori, nekantrauji, tikiesi. Ir paskui pagaliau gauni. Eh.

O šiaip tai mini atostogos prabėgo visai neblogai. Pasidariau (labai mažą) dalį darbų, pailsėjau, prisimiegojau, apsilankiau pas dantistę, pažiūrėjau porą filmų ir vieną koncertą, parsisiunčiau Coldplay (o, taip - piratauju) albumą ir keletą kitų grupių dainų, peržiūrėjau naują PLL seriją, paglosčiau katiną ir aplankiau kapines bei gyvuosius gimines. Žodžiu - nenuobodžiavau.

Dabar vėl grįžau į sostinę, kur per artėjančius darbus ir atsiskaitymus bei skaitymus galo nesimato, savaitgaliai planuojami į priekį atmetant ir renkantis įvairias smagias alternatyvas, pildomi viešojo transporto bilietėliai, perkamas "Dvaro" pienas ir rytais verdama kava. Kartais aš to pasiilgstu. Ko? Visko. :)

P.s. Šiemet vėl aplankiau J. Ivanauskaitės kapą ir uždegiau žvakutę. Įdomus sutapimas, kad ryt kaip tik turiu daryt apie ją, jos gyvenimą ir kūrybą pristatymą. O šiaip manau, kad žvakutė gali virsti gražiu kasmetiniu ritualu. :)