2015 m. spalio 12 d., pirmadienis

Negaliu rašyti nes




Norisi kalbėti dainų žodžiais. Arba nekalbėti visai. Kas lieka nutylėta – nevertinga. Arba ištylėta iki tol, kol reikia. Pasilieka lūpose. Lūpomis. Lūpas. Atskirų žmonių atskirti. Lengviau liesti (lūpomis, pirštais, rankomis) kas ne tavo, kam ne tu, ką neskauda ir ko nesapnuoji. Ir kyla klausimai, ar apie tave kalbu ar ne. O jei, o jeigu. O norėtum? Tuoj bus lapkritis, o šalta lyg vasarį. O būna lapkričiai ir vasarą. Būna.


„Viskas. Noriu užmigt su tavim.“
„Ne šiąnakt.“


Ir kol negalėsiu vėl dėlioti minčių niekas nebus gerai.