Summa summarum

Kad ir kiek nemažai dar laiko iki kitos savaitės, jau nuo šio 2-adienio mane kamuoja mintis, kad atostogos baigėsi. Viskas turbūt dėl to, kad jau šį vakarą krausiuosi daiktus ir jei ryt ryte neprišalsiu prie perono - traukiniu lėksiu atgal į sostinę. Į tą speigo karalystę su -30 C.
O grįžtant prie atostogų, tai naudingais kokiais darbais nuveiktais nelabai ir galiu pasigirti. Sąžiningai atostogavau ir didžiąją laiko dalį prašvaisčiau vėjais. Tačiau galų gale susumavus į atostogų sąrašą galima įrašyti:
4 sezonus "The O.C.";
13 filmų;
2 mezginius (šortus ir šaliką);
1 pokalbį dėl praktikos;
1 iki galo nesudėliotą puzzle;
3 iškeptus pyragus;
3 susitikimus su draugais;
1 kino vakarą ex-mokykloje;
0,3 perskaitytos knygos;
1 apsilankymą kirpykloje ir plaukų spalvos pakeitimą;
1 dieną bibliotekoje;
2 pasivaikščiojimus prie ežero;
20 angliškų straipsnių kursinio tema;
2 išankstines gimtadienio dovanas;
4 naujus rūbus, papildysiančius spintą (2 džinsus, švarką ir palaidinę);
daug keptų sumuštinių;
daug litrų arbatos;
dar šį bei tą, ko dabar neprisimenu.

Kad ir kaip dar nesinori, reikia pradėti nusiteikinėti gan sunkiam, bet itin trumpam pavasario semestrui. Būtų gerai dar savaitėlė namie. Gerai gerai, aš besotė, pripažįstu. Nes jau ir taip mėnesį atostogauju... :D

Apie atostogas ir filmus

Aš atostogauju.
Praeitą savaitę sutvarkiusi galutinius reikaliukus sostinėje tamsų ir gana šaltą antradienio vakarą prigrūstoje kupė pardardėjau į apsnigtą ir baltai pūkuotą gimtinę. Nuo tada ir prasidėjo visiškas nolife'inimas. Nuo savo storo ir mielo katino skiriuosi tik tuo, kad be miego, valgymo ir šiaip slampinėjimo be tikslo po namus dar žiūriu ir krūvą serialų, filmų.
Iki šeštadienio šiek tiek atsigavau ir išlyginau visus miego trūkumus. Net pagaliau susitikau su Š. ir kartu praleidom visą dieną. Rytojus vėl užsakytas mergaitiškiems plepesiams, o ir šiaip daugiau planų atsirado... :)
Vienas iš dalykų, kuriuo norėčiau pasiskųst tai gerų filmų trūkumas. Ne jų trūkumu apskritai, o tiesiog jų trūkumas mano akiratyje. Iš keliasdešimties filmų, užgulusių 80 proc. mano kompiuterio atminties didžioji dalis yra šlamštas, o aš net nepamenu, kodėl ir kokiu būdu apie juos sužinojau. Iš šešių filmų, kuriuos man teko pamatyt per sausio mėnesį vos vienas, na gal du, verti 7-8 dešimtbalėje sistemoje. Kiti apskritai vertė žiovauti, nutraukti keliose vietose ir eiti pavalgyti, į fb ar pažiūrėt kokią seriją "The O.C.". Du apskritai ištryniau net neįpusėjusi žiūrėjimo. Tiesa, vieną iš jų vis dėl to pabaigiau žiūrėti vėliau, sėkmingai gražinusi iš šiukšliakibirio. Bet paskui gailėjausi - veltui sugaišau valandą savo atostogų. :/ Turbūt išsirenku ne tuos filmus, kuriuos reikia. Ar tiesiog po "Klasikinio Holivudo kino" paskaitų į kiną apskritai žiūriu kitaip ir daug labiau nusiviliu, nei anksčiau. Tas pats efektas, kaip po "Visuotinės literatūros" semestro su Prustu, Folkneriu, Vaildu ir kitais - ilgą laiką negalėjau nieko skaityti, nes viskas atrodė šlamštas, o aš buvau susirūpinusi tuo, kiek laiko sugaištu skaitydama niekalus ir kaip to laiko nebeliks perskaityti vertingiems kūriniams. Bet po kiek laiko praėjo. :)
Ko man netrūksta, tai serialų. Jų visa krūva laukia eilėj, o kūrėjai tik ir kepa naujus sezonus vieną po kito. Tad susumavus - ką veikti turiu artimiausiems 5 metams atostogų į priekį.
Skųstis negaliu.
O ir šiaip - juk atostogos. :)

Už tai, kas nauja

Jau 9-a naujų metų diena. Jau 3-a diena, kai man atostogos, po trumpos ir gan keistokos sesijos. Ir aš pamažu atsisveikinu su šventėm (nukabinu lemputes nuo lango), pamažu bandau pradėti kažką naują (galvoju apie praktiką, tarkim).
6-adienį pakartojom prieš savaitę sutiktus Naujus. Tik buvo mažiau žmonių. Daug mažiau alkoholio. Daugiau saldumynų ir Kalėdinių naminių meduolių.
Susirikiuoja, kas praėjo, į senas vietas dedam naujus ("verslo") planus ir pažadus (Estija, fotografija ir dar šis tas). O šiaip tai viskas dabar gerai. Pastarosios dienos groja nervais, bet visos melodijos, šiaip ar taip, muzika. Praeis... :)

Laukimo laukimas.

Tai va, bloge jau pas mane Kalėdos. Sukurpiau šiandien naują logotipą ir neištvėriau neužsidėjusi (gal ne toks žymus nusikaltimas - parduotuvės puoštis šventėms ėmė lapkričio 2-ąją!). O realiam gyvenime leisiu sau švenčių imt laukt bent jau nuo gruodžio pirmos. :) Gal net kokį Advento kalendorių įsigysiu, kad tas laukimas būtų labiau apčiuopiamas. :)

Ilgas šiltas šeštadienis namie su krūva mamos kepinių. Pasilepinimai prieš stojant į didžius darbus, kurie ims griūti ant galvos nuo kitos savaitės. Kol Vilnius dabar taip toli, toli atrodo ir pirmadienis, ir tie darbai... Aš va sėdžiu taip, žiūriu į naują logotipą ir svajoju apie karštą vyną su cinamono lazdele, kalėdinį pyragą, žėrinčią eglutę ir sniego šūsnis už lango... Svajoju, kaip pradėsiu laukti. :)

Parduotuvių baubai, literatūra ir atradimai

Aš pradėjau paniškai bijoti parduotuvių: ypač batų ir rankinių. Pirmadienį susidūriau su abiem fobijom. Kodėl bijau?

Batų parduotuvių fobija: Toks jausmas, kad ten būna daug gražių batų tada, kai tau jų nereikia, nieko nesiruoši pirkti. Bet visi staiga dingsta, kai jau pasiryžti (rytinio šaltuko vejamas) atlapoti piniginę ir įsigyti žieminius batus. Tai va. Kad nekamuotų klausimas dėl pabaigos, atsakau - žieminių batų nenusipirkau, užtad nusipirkau visai nereikalingus (ketvirtus - o man tai jau labai daug), bet labai gražius sezoninius batus, kurie, nujaučiu, pateisindami savo vardą vieną sezoną ir tetarnaus.

Kuo baisios rankinių parduotuvės? Ogi tuo, kad labai sunku išsirinkti tarp gražios ir funkcionalios daiktų talpyklos. Optimalių sprendimų atitinkančių abi kategorijas ir man patinkančių nerandu. Arba jos dingsta (kaip ir batų atveju). Tad visad suploju nuskausminančią sumelę ir išeinu arba su gražia, į kuria niekas nė velnio netelpa, arba su talpia, bet ji, tarkim, zomšinė, tad sugadinu ją pirmo išėjimo kur nors metu. Žodžiu, kai reikia rankinės jau žinau kuo visa tai baigsis - nukentėsiu finansiškai, o naudos realios nebus.

Va ir pasiguodžiau. :)

Be parduotuvių lankymų dar labai daug skaitau. Šiuolaikiniam lietuvių literatūros egzaminui per semestrą reikėjo sukrimsti 17 knygų. Bet pas mane knygų krūva proporcingai laikui nė kiek nemažėjo, tad artėjant sunkiam gruodžiui (kada kažkokių neišmanėlių tvarkaraščių sudarinėtijų dėka net šeštadieniais sėdėsiu paskaitose) bandau tą neteisybę sutvarkyt. Kol kas ji sėkmingai "tvarkosi" tokiu greičiu, kad nespėju net knygų viršelių "Knygos lentynėlės" skyrelyje pakeist.

Ir dar pasidalinsiu tokiu atradimu. Nežinau kaip kiti, bet kai aš išgirstu "savaitės vidurys" automatiškai pagalvoju apie trečiadienį, bet šiandien su R, A, ir A netikėtai "atradom", kad savaitės vidurys iš tikro taigi ketvirtadienis! :D Ir kokių tik žmogus atradimų nepadarai po 21 metų nenuovokos...

Nuo ketvirtadienio iki šiandien.

Prisimenant praeitą savaitę atrodo, kad laikas iki 4-adienio vakaro prabėgo visai nepastebimai. Tiesa, tas ilgasis savaitgalis, o trečiadienį ir paskaitų nemažai... Ir pagaliau atėjo. Big day. Taigi, 30STM koncertas sakyčiau buvo labai geras. Tiesa, stovėjimas per nugarą ir kojas kirto daug smarkiau, nei per "Hurts" koncertą, bet kaip visada tokiuose dalykuose laukimas būna vertas skausmo. Į koncertą ėjau vedama paugliškos nostalgijos jų muzikai. Tiesa, koncerto metu pasijaučiau gan sena, nes aplink spiegiančios -niolikmetės kažkaip įkyriai erzino. Bet su visais dainavau (kiek mokėjau) ir šokinėjau (nes tai buvo būtina nenorint, kad tave kažkas sumindytų). Šviesos, Jared gebėjimas valdyti publiką, visi tie spalvoti burbulai ir konfeti su laimingųjų sausainukų užrašais buvo išties gražu. Negaila nė vieno lito iš visų 120. Ir bent kartą nueiti į tokį koncertą tikrai verta. :)

O savaitgalis vėl prabėgo nepastebėtas. Nors šį šeštadienį vietoj ruošimosi rytdienos koliui su V, J, E ir A padarėm alaus terapiją ir žaidimų vakarą, su V padarėm išvadą, kad su visais mūsų savaitgaliais, kuriuos praleidžiam kartu, taip - jie kažkur dingsta. Užtad šiltas ir gražus ruduo nedingo dar! Tad už jį ir pakelsiu šio vakaro puodelį kavos, kurios tuoj eisiu išsivirti... :)

Apie žaibiškus sprendimus ir kasmetinius ritualus

Šiandien eilinį kartą padariau tai, ko dar pusvalandis (ką čia pusvalandis - 5 min.) prieš tai net nebuvau pagalvojusi. Ėmiau ir nusipirkau bilietą į 30 Seconds to Mars. Panašiai buvo su šiemetinėm Roko naktim, paskui su Hurts koncertu, dabar vėl... Ne, tikrai nesigailiu. :) Priešingai. Džiaugiuosi kaip mažas vaikas ir ne tiek laukiu, kiek noriu ištempti tą laukimo laiką, nes jis visad pats saldžiausias. Kol nori, nekantrauji, tikiesi. Ir paskui pagaliau gauni. Eh.

O šiaip tai mini atostogos prabėgo visai neblogai. Pasidariau (labai mažą) dalį darbų, pailsėjau, prisimiegojau, apsilankiau pas dantistę, pažiūrėjau porą filmų ir vieną koncertą, parsisiunčiau Coldplay (o, taip - piratauju) albumą ir keletą kitų grupių dainų, peržiūrėjau naują PLL seriją, paglosčiau katiną ir aplankiau kapines bei gyvuosius gimines. Žodžiu - nenuobodžiavau.

Dabar vėl grįžau į sostinę, kur per artėjančius darbus ir atsiskaitymus bei skaitymus galo nesimato, savaitgaliai planuojami į priekį atmetant ir renkantis įvairias smagias alternatyvas, pildomi viešojo transporto bilietėliai, perkamas "Dvaro" pienas ir rytais verdama kava. Kartais aš to pasiilgstu. Ko? Visko. :)

P.s. Šiemet vėl aplankiau J. Ivanauskaitės kapą ir uždegiau žvakutę. Įdomus sutapimas, kad ryt kaip tik turiu daryt apie ją, jos gyvenimą ir kūrybą pristatymą. O šiaip manau, kad žvakutė gali virsti gražiu kasmetiniu ritualu. :)