Kur
buvus, kur nebuvus, gegužės vidury atėjo vasara. Ir ne bet kokia, o tikra
kankinanti ir alinanti vasara, kuri, anot kai kurių mano Facebook‘o draugų, jau
po dviejų dienų aiškiai priminė, kodėl verta nekęsti saulės ir karščių. Aš nesu
viena iš nekentėjų (nors didelio karščio, kaip ir speigo, gerbėja taip pat
nesu), tad norom nenorom pravaliusi galvą nuo pavasarinių minčių prigrūdau ją
pilną vasaros šlamšto. Pravalyti būtų laikas ir spintą. Gal ir kompiuterį,
kuriame prisikaupė praeitos vasaros inspiration‘ų, iškalbingai užvadintame
aplanke „Bohemian, hippie, wild“. Galvoju, pasidalinsiu. Juk negaila. :)
2014 m. gegužės 26 d., pirmadienis
2014 m. gegužės 12 d., pirmadienis
Monday melancholy
(Foto iš interneto labirintų.)
Kažkaip ne taip prasidėjo savaitė. Kontrastingai praeitosios
pabaigai. Taip ir turi būti. Pauzė. Pauzė, kuri pas mane tęsiasi per ilgai.
Nejaukiai ilgai. Saugiai ilgai. Vystančios alyvos ir jazminų laukimas žymi savotiško
laiko tėkmę. Laiko, visada prasidedančio „kažkada“ ir užsibaigiančio „niekada“.
Skambučiai, gražinantys į realybę ir kankinantys kitais gyvenimais.
All started with the big bang. That is all I need right now.
Užsisakykite:
Pranešimai (Atom)