Ne Oskarai, bet vis šis tas...

Praūžė "Oskarai", bet aš ne apie juos, apie kitus apdovanojimus...

Baisiai ilgai ruošiuosi ir niekaip neprisiruošiu parašyti naujo įrašo. Tikrai ne dėl to, kad nėra apie ką. Ir dar labiau ne dėl to, kad nėra laiko. Kad ir kokiais darbais apsikrovusi būčiau, randu laiko serialams ir draugams, tai rasčiau ir blogui. Tarkim turiu ir kitą priežastį: iš gerb. Skirmanto Tumelio teko garbė gauti apdovanojimą (taip taip, tą patį "Stilingiausių blogų apdovanojimą", apie kurį čia daugelis visą mėnesį rašo jau. :) ) O kadangi apdovanojimo taisyklės turi tam tikrų reikalavimų, vis neprisiruošdavau jų įvykdyti. :) Bet štai atėjo ta didinga diena. :D

Pirmiausia didelis AČIŪ Skirmantui Tumeliui už įvertinimą. :)

Antriausia - 7 faktai apie mane:

1. Prieš porą metų suvokiau, kad esu beviltiškai neorganizuotas žmogus: pamirštu ką reikia padaryti, turėdama daugiau laisvo laiko, net ir spaudžiama darbų, blaškausi, tinginiauju ir sėkmingai švaistau laiką veltui. Bet aš radau išeitį ir ji labai nuspėjama - dienotvarkė. Ar bent jau svarbiausios gairės, būtini must-do, kurie padeda nepamiršti to, ko pamiršti nevalia.

2. Niekada, NIEKADA, kad ir kaip norėčiau neatsikeliu pirmą kartą ryte nuskambėjus žadintuvui. Priešingai nei su ankstesne "nelaime", su šia niekaip nesusidoroju. Net savotiškai kapituliavau ir dabar, žinodama savo ydą, žadintuvą tiesiog nustatau valandai, pusvalandžiu ar bent kelioms minutėms anksčiau, kad sučirškęs jis būtų sėkmingai nustatytas vėlesniai valandai.

3. Esu visiškai ir neatšaukiamai priklausoma nuo serialų ir šokolado. Be to labai myliu kates. :)

4. Mėgstu sudarinėti sąrašus. Visokius, pačius įvairiausius ir dažnai net nereikšmingus: pradedant nuo darbų ar pirkinių sąrašiukų iki išlaidų, dovanų, būtinų pažiūrėti filmų, metų geriausių ir t.t. sąrašų. :)

5. Tikiu įkvėpimo egzistavimu. Mokyklos laikais laikiau save gan kūrybingu žmogumi (grojau gitara, piešiau, fotografavau, užsiiminėjau rankdarbiais, rašiau...). Dabar laikau save visiška veltėde ir tingine, laiką švaistančią be reikalo (kur? žiūrėti nr. 3). Tačiau tiek tada, tiek dabar manau, kad nieko kūrybiško negaliu atlikti be tam tikros nuotaikos, atmosferos, jausmo, aplinkos, fono ir t.t., kieno visumą ir laikau tuo įkvėpimu. :)

6. Man patinka stebėti žmones. Visur: universitete, troleibuse, bare, klube, gatvėje... spėlioti ką jie veikia gyvenime, ką mėgsta, ar jie turi augintinių, kokią muziką klauso... Jei tai vyresnis žmogus - kuo jis dirba, ar turi vaikų, kur gyvena... Tai savotiškas žaidimas, kuris labai padeda užmušinėti laiką. :) ((Jei kada pamatysit mane į jus spoksant, neįsižeiskit, aš tiesiog darau, kas man patinka.))

7. Aš mėgstu labai ryškiai lakuoti nagus (pomėgis užsilikęs jau kokius 5-6 metus). Neprofesionaliai juos keverzoti, klijuoti blizgučius ir kitaip juos "puošti". Į žodį ryškiai neįeina vien "raudona". Tai ir mėlyna, žydra, purpurinė, oranžinė, violetinė, salotinė, geltona ir galybė kitų spalvų. :)

Na, o dabar ta antroji dalis, kurią būtina atlikti - tai apdovanojimo perleidimas (gal kas jau būsit gavę, ir ne vieną kartą tą apdovanojimą, bet tebūnie):

Tada da dam tadam, apdovanojimas atitenka...:

1. Dharmos Valkatai - už išlaikytą rašymo stilių ir tą pačią blog'o "aurą" nuo tada, kai pradėjau skaityti jos blogą.

2. Ailerai Stone - už magišką kūrybišką erdvę ir nerealias nuotraukas, kurios nukelia į kitus pasaulius.

3. Cherry boutique - už nerealų stiliaus pojūtį ne tik blog'e, bet ir gyvenime. :)

4. Sepulture - už tą stilingą gyvenimą su iltimis. :) O šiaip tai už nesibaigiančias vampyriškas ir kitas pabaisiškas medžiokles visose gyvenimo srityse.

5. Nekalbadienio Ievai - už mokėjimą kasdienybę paversti subtiliomis istorijomis, pastebėti gyvenimiškas smulkmenas ir jomis džiaugtis. :)

6. Valikabu - išskirtinio stiliaus merginai už išskirtinio stiliaus blog'ą (Ak, kaip patinka man tos musytės fone).

7. The New York Chic - už blogo stiliaus, nuotraukų ir įrašų dermę. :)

Tai va, tiek tų apdovanotųjų šiam kartui. Tikiuosi Jūs rašysit ir toliau, o aš pažadu Jus sekti/skaityti/stebėti. :)

Summa summarum

Kad ir kiek nemažai dar laiko iki kitos savaitės, jau nuo šio 2-adienio mane kamuoja mintis, kad atostogos baigėsi. Viskas turbūt dėl to, kad jau šį vakarą krausiuosi daiktus ir jei ryt ryte neprišalsiu prie perono - traukiniu lėksiu atgal į sostinę. Į tą speigo karalystę su -30 C.
O grįžtant prie atostogų, tai naudingais kokiais darbais nuveiktais nelabai ir galiu pasigirti. Sąžiningai atostogavau ir didžiąją laiko dalį prašvaisčiau vėjais. Tačiau galų gale susumavus į atostogų sąrašą galima įrašyti:
4 sezonus "The O.C.";
13 filmų;
2 mezginius (šortus ir šaliką);
1 pokalbį dėl praktikos;
1 iki galo nesudėliotą puzzle;
3 iškeptus pyragus;
3 susitikimus su draugais;
1 kino vakarą ex-mokykloje;
0,3 perskaitytos knygos;
1 apsilankymą kirpykloje ir plaukų spalvos pakeitimą;
1 dieną bibliotekoje;
2 pasivaikščiojimus prie ežero;
20 angliškų straipsnių kursinio tema;
2 išankstines gimtadienio dovanas;
4 naujus rūbus, papildysiančius spintą (2 džinsus, švarką ir palaidinę);
daug keptų sumuštinių;
daug litrų arbatos;
dar šį bei tą, ko dabar neprisimenu.

Kad ir kaip dar nesinori, reikia pradėti nusiteikinėti gan sunkiam, bet itin trumpam pavasario semestrui. Būtų gerai dar savaitėlė namie. Gerai gerai, aš besotė, pripažįstu. Nes jau ir taip mėnesį atostogauju... :D

Apie atostogas ir filmus

Aš atostogauju.
Praeitą savaitę sutvarkiusi galutinius reikaliukus sostinėje tamsų ir gana šaltą antradienio vakarą prigrūstoje kupė pardardėjau į apsnigtą ir baltai pūkuotą gimtinę. Nuo tada ir prasidėjo visiškas nolife'inimas. Nuo savo storo ir mielo katino skiriuosi tik tuo, kad be miego, valgymo ir šiaip slampinėjimo be tikslo po namus dar žiūriu ir krūvą serialų, filmų.
Iki šeštadienio šiek tiek atsigavau ir išlyginau visus miego trūkumus. Net pagaliau susitikau su Š. ir kartu praleidom visą dieną. Rytojus vėl užsakytas mergaitiškiems plepesiams, o ir šiaip daugiau planų atsirado... :)
Vienas iš dalykų, kuriuo norėčiau pasiskųst tai gerų filmų trūkumas. Ne jų trūkumu apskritai, o tiesiog jų trūkumas mano akiratyje. Iš keliasdešimties filmų, užgulusių 80 proc. mano kompiuterio atminties didžioji dalis yra šlamštas, o aš net nepamenu, kodėl ir kokiu būdu apie juos sužinojau. Iš šešių filmų, kuriuos man teko pamatyt per sausio mėnesį vos vienas, na gal du, verti 7-8 dešimtbalėje sistemoje. Kiti apskritai vertė žiovauti, nutraukti keliose vietose ir eiti pavalgyti, į fb ar pažiūrėt kokią seriją "The O.C.". Du apskritai ištryniau net neįpusėjusi žiūrėjimo. Tiesa, vieną iš jų vis dėl to pabaigiau žiūrėti vėliau, sėkmingai gražinusi iš šiukšliakibirio. Bet paskui gailėjausi - veltui sugaišau valandą savo atostogų. :/ Turbūt išsirenku ne tuos filmus, kuriuos reikia. Ar tiesiog po "Klasikinio Holivudo kino" paskaitų į kiną apskritai žiūriu kitaip ir daug labiau nusiviliu, nei anksčiau. Tas pats efektas, kaip po "Visuotinės literatūros" semestro su Prustu, Folkneriu, Vaildu ir kitais - ilgą laiką negalėjau nieko skaityti, nes viskas atrodė šlamštas, o aš buvau susirūpinusi tuo, kiek laiko sugaištu skaitydama niekalus ir kaip to laiko nebeliks perskaityti vertingiems kūriniams. Bet po kiek laiko praėjo. :)
Ko man netrūksta, tai serialų. Jų visa krūva laukia eilėj, o kūrėjai tik ir kepa naujus sezonus vieną po kito. Tad susumavus - ką veikti turiu artimiausiems 5 metams atostogų į priekį.
Skųstis negaliu.
O ir šiaip - juk atostogos. :)

Už tai, kas nauja

Jau 9-a naujų metų diena. Jau 3-a diena, kai man atostogos, po trumpos ir gan keistokos sesijos. Ir aš pamažu atsisveikinu su šventėm (nukabinu lemputes nuo lango), pamažu bandau pradėti kažką naują (galvoju apie praktiką, tarkim).
6-adienį pakartojom prieš savaitę sutiktus Naujus. Tik buvo mažiau žmonių. Daug mažiau alkoholio. Daugiau saldumynų ir Kalėdinių naminių meduolių.
Susirikiuoja, kas praėjo, į senas vietas dedam naujus ("verslo") planus ir pažadus (Estija, fotografija ir dar šis tas). O šiaip tai viskas dabar gerai. Pastarosios dienos groja nervais, bet visos melodijos, šiaip ar taip, muzika. Praeis... :)

Laukimo laukimas.

Tai va, bloge jau pas mane Kalėdos. Sukurpiau šiandien naują logotipą ir neištvėriau neužsidėjusi (gal ne toks žymus nusikaltimas - parduotuvės puoštis šventėms ėmė lapkričio 2-ąją!). O realiam gyvenime leisiu sau švenčių imt laukt bent jau nuo gruodžio pirmos. :) Gal net kokį Advento kalendorių įsigysiu, kad tas laukimas būtų labiau apčiuopiamas. :)

Ilgas šiltas šeštadienis namie su krūva mamos kepinių. Pasilepinimai prieš stojant į didžius darbus, kurie ims griūti ant galvos nuo kitos savaitės. Kol Vilnius dabar taip toli, toli atrodo ir pirmadienis, ir tie darbai... Aš va sėdžiu taip, žiūriu į naują logotipą ir svajoju apie karštą vyną su cinamono lazdele, kalėdinį pyragą, žėrinčią eglutę ir sniego šūsnis už lango... Svajoju, kaip pradėsiu laukti. :)

Parduotuvių baubai, literatūra ir atradimai

Aš pradėjau paniškai bijoti parduotuvių: ypač batų ir rankinių. Pirmadienį susidūriau su abiem fobijom. Kodėl bijau?

Batų parduotuvių fobija: Toks jausmas, kad ten būna daug gražių batų tada, kai tau jų nereikia, nieko nesiruoši pirkti. Bet visi staiga dingsta, kai jau pasiryžti (rytinio šaltuko vejamas) atlapoti piniginę ir įsigyti žieminius batus. Tai va. Kad nekamuotų klausimas dėl pabaigos, atsakau - žieminių batų nenusipirkau, užtad nusipirkau visai nereikalingus (ketvirtus - o man tai jau labai daug), bet labai gražius sezoninius batus, kurie, nujaučiu, pateisindami savo vardą vieną sezoną ir tetarnaus.

Kuo baisios rankinių parduotuvės? Ogi tuo, kad labai sunku išsirinkti tarp gražios ir funkcionalios daiktų talpyklos. Optimalių sprendimų atitinkančių abi kategorijas ir man patinkančių nerandu. Arba jos dingsta (kaip ir batų atveju). Tad visad suploju nuskausminančią sumelę ir išeinu arba su gražia, į kuria niekas nė velnio netelpa, arba su talpia, bet ji, tarkim, zomšinė, tad sugadinu ją pirmo išėjimo kur nors metu. Žodžiu, kai reikia rankinės jau žinau kuo visa tai baigsis - nukentėsiu finansiškai, o naudos realios nebus.

Va ir pasiguodžiau. :)

Be parduotuvių lankymų dar labai daug skaitau. Šiuolaikiniam lietuvių literatūros egzaminui per semestrą reikėjo sukrimsti 17 knygų. Bet pas mane knygų krūva proporcingai laikui nė kiek nemažėjo, tad artėjant sunkiam gruodžiui (kada kažkokių neišmanėlių tvarkaraščių sudarinėtijų dėka net šeštadieniais sėdėsiu paskaitose) bandau tą neteisybę sutvarkyt. Kol kas ji sėkmingai "tvarkosi" tokiu greičiu, kad nespėju net knygų viršelių "Knygos lentynėlės" skyrelyje pakeist.

Ir dar pasidalinsiu tokiu atradimu. Nežinau kaip kiti, bet kai aš išgirstu "savaitės vidurys" automatiškai pagalvoju apie trečiadienį, bet šiandien su R, A, ir A netikėtai "atradom", kad savaitės vidurys iš tikro taigi ketvirtadienis! :D Ir kokių tik žmogus atradimų nepadarai po 21 metų nenuovokos...

Nuo ketvirtadienio iki šiandien.

Prisimenant praeitą savaitę atrodo, kad laikas iki 4-adienio vakaro prabėgo visai nepastebimai. Tiesa, tas ilgasis savaitgalis, o trečiadienį ir paskaitų nemažai... Ir pagaliau atėjo. Big day. Taigi, 30STM koncertas sakyčiau buvo labai geras. Tiesa, stovėjimas per nugarą ir kojas kirto daug smarkiau, nei per "Hurts" koncertą, bet kaip visada tokiuose dalykuose laukimas būna vertas skausmo. Į koncertą ėjau vedama paugliškos nostalgijos jų muzikai. Tiesa, koncerto metu pasijaučiau gan sena, nes aplink spiegiančios -niolikmetės kažkaip įkyriai erzino. Bet su visais dainavau (kiek mokėjau) ir šokinėjau (nes tai buvo būtina nenorint, kad tave kažkas sumindytų). Šviesos, Jared gebėjimas valdyti publiką, visi tie spalvoti burbulai ir konfeti su laimingųjų sausainukų užrašais buvo išties gražu. Negaila nė vieno lito iš visų 120. Ir bent kartą nueiti į tokį koncertą tikrai verta. :)

O savaitgalis vėl prabėgo nepastebėtas. Nors šį šeštadienį vietoj ruošimosi rytdienos koliui su V, J, E ir A padarėm alaus terapiją ir žaidimų vakarą, su V padarėm išvadą, kad su visais mūsų savaitgaliais, kuriuos praleidžiam kartu, taip - jie kažkur dingsta. Užtad šiltas ir gražus ruduo nedingo dar! Tad už jį ir pakelsiu šio vakaro puodelį kavos, kurios tuoj eisiu išsivirti... :)