Šiandien yra, tarkim, džiugi diena. Wohoo!
Iš tikro tai džiugi diena, tiksliau - vidurnaktis, buvo šeštadienį. Tąnakt aš po daugiau nei mėnesio pertraukos atsidariau savo didžiai išsiilgtą Bloggerį. Ne, nebuvau jo metusi dėl kokių nors paikysčių. Niekada to nepadaryčiau dėl savo brangių ir nuolat viena akimi stebimų blogų. Viskas daug mažiau priklausė nuo mano valios. Gal kažkokių virusų, o gal šnipų dėka mano juodas, deformuotais nuo lempos mygtukais kompiuteris, atsisakė į save priimti visą Google dosnų rinkinį. Kitaip sakant buvau visiškai ir negrįžtamai atskirta nuo Google paieškos juostos, Gmail'o, nenaudojamo Google+ ir, nelaimei, Blogger'io. Bet nebūtų mano Brangusis toks nuostabus, jei nerastų išeities iš informatikinių problemų. Kelios nuimtos ir uždėtos varnelės, pakeisti ir perkurti sisteminiai failai ir aš vėl mėgaujuosi Google'indama ir Blogindama. :)
O blogo tai aš, oj, kaip pasiilgau. Kaip jau kažkada čia rašiau - kai nieko niekur nefiksuoju, atrodo, kad niekas ir nevyksta. Bet vyksta. Nauji mokslo metai, rudenėjantis, šalčiu užaštrintas Vilnius, naujas butas Žirmūnuose, nauja veikla, iššūkiai, šūsnis privalomų perskaityti knygų ir "HURTS" poryt. :)
Gyvenam, o kas belieka? :)
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą