Kur
buvus, kur nebuvus, gegužės vidury atėjo vasara. Ir ne bet kokia, o tikra
kankinanti ir alinanti vasara, kuri, anot kai kurių mano Facebook‘o draugų, jau
po dviejų dienų aiškiai priminė, kodėl verta nekęsti saulės ir karščių. Aš nesu
viena iš nekentėjų (nors didelio karščio, kaip ir speigo, gerbėja taip pat
nesu), tad norom nenorom pravaliusi galvą nuo pavasarinių minčių prigrūdau ją
pilną vasaros šlamšto. Pravalyti būtų laikas ir spintą. Gal ir kompiuterį,
kuriame prisikaupė praeitos vasaros inspiration‘ų, iškalbingai užvadintame
aplanke „Bohemian, hippie, wild“. Galvoju, pasidalinsiu. Juk negaila. :)
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą