Neabejotinai gražiausia rugsėjo diena. Diena, kurią praleidau kitapus lango. Na, tik išnešiau šiukšles, šyptelėdama ant laiptų sėdintiems ir daugybos lentelę kartojantiems kaimynų vaikams.
Dar su R padarėm tvarką bute.
Pasvajojau apie iškylą, planuojamą su V nuo vasaros pabaigos. Ir, damn, kaip nepasisekė, kad būtent šis savaitgalis skirtas boboms. Na bobų vasarai, supraskit. Hrr.
***
Ir vakaro pamąstymas.
Ar sąmoninga viename žmoguje sutalpinti tiek prieštaringų jausmų? Emocinio sadizmo, sąžinės, tyrumo, šaltumo ir apsimestinio, bet tikrai gerai vaidinamo abejingumo kokteilis. Ir kas gali norėti kankinti mylima žmogų dėl nesveiko pasitenkinimo? Tylėti ir verkti, kai neskauda, o tiesiog nieko nejauti. Kai kurios nuodėmės neturi būti atskleistos. Niekada.
Made of stone? Baby, c'mon...
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą