Užimtumai.

Aš esu labai užsiėmęs žmogus: kelionės, pramogos, koncertai, klubai, vakarienės, pasivaikščiojimai, pietūs... Ir tik kai paskiriu ilgą, saulėtą, ir, aišku, pasmerktą nuoboduliui savaitgalį mokslams - kažkaip atsiranda laiko ir gaminti, apsitvarkyti, panaršyti internete... Žodžiu viskam, kas nė iš tolo neprimena knygos istorijos, rinkodaros projekto, šviesos bangų ar radijo išradėjų. Kur tas žinių troškimas? Atleiskit, dabar saulei šviečiant nerandu jo pas save... :/

Man pačiai dabar sunku įsivaizduoti, kaip gerai gyvenu. Kiekviena diena kaip savaitgalis. Ir nesvarbu - Liverpool party's, A gimtadienis, filmas, ekskursija su bandelėmis, gėlės ir pietūs pas jį ar tiesiog tingus drybsojimas lovoje. Irgi su juo. Jaučiuosi neišpasakytai laiminga. Miau.

Tebeturiu ir rūpesčius ir vieną kitą problemėlę - bet damn, yra smagesnių dalykų apie ką pagalvoti, ko norėti, pasiilgti, ką sapnuoti ir apie ką galvoti.
Ir aš iš tų, kurie nemato problemos, kol ji nestovi priešais akis ir šokinėdama nemojuoja. Na ir...?

Juk man viskas geriau, nei gerai. :)