(By maskqueraide)
Pirmiausia tai esu truputį nelaiminga. Taip nelaiminga, kaip tik gali būti žmogus, iš kurio neribotam laikui atimtas kompiuteris. Tol, kol bus nustatyta jo ligos priežastis. Įtariu, mano kompiuteris turi kažkokių "psichologinių" problemų, mat sveikatą jam sugadina kiekvienais metais atėjusi vasara. Vargšelis. :(
Tarkim žvelgdama į tai iš šviesiosios pusės, pabandžiau susirast alternatyvą laiko stūmimui (turėjau vilčių net nuveikti kažką tikrai prasmingo!) : bandžiau bendraut su piktžolėm bulvių lauke, stengiausi išjudinti senus dokumentus buvusios mokyklos archyve, gąsdinau katiną, piešiau savižudžius, skaičiau apie numirėlius... Ką gi, laiką prastūmiau neblogai, bet galiausiai prisipažinau sau, kad niekas negali pakeisti švelnaus klavišų šnaresio ir mielo kompiuteriško burzgiančio murkimo. Tad sėdau prie senuko, visai ne nešiojamo kompiuterio. Eh, palengvėjo...
Ir taip yra tik todėl, kad aš beviltiškai netiriu ką veikti šitam užkampį, kurį dar galiu vadinti "gimtine". Nieko, 2-adienį grįžtam į sostinę ir vėl laukia savaitė smagaus gyvenimo. Smagaus ir be kompiuterio. :)
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą