Rudens!

Kaip sužinoti, kada ateina metas rašyti blogo įrašą? Ogi kai pajunti, kad mintys nebesusidėlioja.

Savaitę vengiau įvardinti tai, kuo taip smagiai ir nepamirštamai gyvenau savaitę prieš. Kartais tiesiog viskas taip paprasta, o ir jausmas toks, kad viskas teisinga, kad taip, o ne kitaip turi būti.

Brangusis atsiėmė diplomą, reikiamai atšventėm, persikrausčiau, galutinai atsikratydama raganos buto šeimininkės, savaitės pabaigoj, grįždami iš sostinės, dar užsukom į "Manifestą"... taip visa savaitė ir prabėgo. Dabar, kai nelyja, malkinėj bendrauju su vorais, glostau draugiškas kamanes, statau malkų užtvaras ir prižadu sau atsiminti kiekvieną tokią akimirką kitą pavasarį, kai kamuos abejonės kur likti atostogoms.

Per jėgą bandau ištempti save iš tos pamažu apimančios vasarinės apatijos ir laukiu pabaigos. Serialai ir braškės manęs nebedžiugina. Noriu sugrįžt į gyvenimą. Noriu rudens.