Gerai, kad bent kartą per savaitę nutinka kažkas tokio, kas vis neleidžia man užmigti ir "paleisti savęs iš rankų". I know what I mean.
Prieš dvi savaites su V ir jo tėčiu pakeliavom po Vakarų Latviją, praeitą savaitę padarėm mini meet'ą su tais geriausiais. Gaila, kad tik P Amerikoj, geriausiu atveju sutiksim jį tik rudenį. :/
Na, o ryt vėl labai trumpai ragausiu Vilniaus, o tada savaitgalį leisiu Šventojoj. Pas savo J.
O šiaip lyja. Ir man iš tikro vienodai, nes lietus ar saulė - vis tiek nėra noro (iš dalies ir galimybių) ką nors veikti. :)
Ir šiaip man daug kas vienodai. Žiūriu kostiumines dramas apie hercogienes arba serialus apie dailius žmonės ir galvoju apie neišsipildančius gyvenimus. Ai.
Whatever.
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą