Keep your drink just give me the money.

4-adienis. Girls night out.

Eh, tikra dramų karalienė. "Reikia kito tik dėl to, kad būdama su juo galėtum galvoti apie jį?"

What have I become? Viskas taip nebūdinga man. Realiai mąstant, kiek visko galima daryti for fun, kai iš tikro niekas nerūpi. Šalta, abejinga, paslaptinga, koketiška... Ką suvaidinti šiandien? Tikras Role Play Game'as.

Na, ne visai niekas man nerūpi... Niekad nebuvau iš tokių. (O kaip gi galima, su tokia sąžine? ) Bet kai žinai, kad jis lieka prie darbų, gavęs tik mįslingą, paskutinės minutės žinutę... Aš nežinau, ar tai/kiek tai veikia. Tik pastebėjau, kad laaaabai pamėgau žaidimėlius.

Tiesiog savęs atradimai. Niekad net neįsivaizduoti. O kiek toli/kaip giliai jie gali eiti - we'll see.

***

Tiesa pasakius, apie gerus dalykus rašyti daug sunkiau, nei skųstis, dejuoti. Nesinori atrodyti pagyrūniškai, o juk dejavimas toks įprastas... Tad gal dėl to, dažnai noris išreikšti jausmus, parašyti kažką, kas kirba viduj. Bet tenka apsigalvoti. Balti dalykai popieriuje ištirpsta, lieka nepastebimi, o drabstyti juodas mintis taip lengva. Ir kitiems, lietuviškos prigimties asmenims, juk lengviau veidmainiškai užjausti, nei kartu nuoširdžiai pasidžiaugti kartu.

Hm.

O mano įrašai vis balti ir balti...

...ir aš laiminga, galėdama tai pripažinti. :)

Lady in red.

Kaip pasiutusiai nelengva atsisakyti to, ko nori visa širdimi. Tobulo savaitgalio. Eh... Ir čia jau nebežinau, kas už mane atlieka sprendimus: blaivus protas? Nuojauta? Faktas, kad širdis dabar privalo tylėti. Ne visada galima jei leisti veikti, oj, ne visad... Kai per daug pastatyta ant kortos, geriau pamažu eiti link to, nei lošti rusišką ruletę: viskas arba nieko.

Aš ir taip savim stebiuosi - niekad tiek nerizikavau, nesielgiau lengvabūdiškai. Ogi kažkada turi ir nudegti. Taigi, stop. Slow down, baby...

Savaitgalis netikėtai atėjo 3-adienį. Prieš tai atnešdamas krūvą gerų žinių ir atsiskaitymų pabaigą. Ir dar tobulą 1-adienio vakarą. Aw. :*

Nors save raminu (ačiū Dievui už dozę sveiko proto visais gyvenimo atvejais), jaučiu, kad vis gi nebe taip... Čia iš gerosios pusės. Yra dalykų, kurių tėkmės nepakeisi. Ir tai ne tik upė... :)

Lady in red came to your dreams.

Yes, it's me.

We still have a long way to go.

Daug dalykų vyko/vyksta/vyks, bet jie tokie nesvarbūs...

Aš net nežinau, kad man dabar svarbu. Man tiesiog viskas gerai. Taip, kaip niekad nėra buvę. Aš galiu elgtis, kaip niekad net nepagalvojau. Vis aštriau jaučiu skirtumą tarp pasaulių, iš kurio ir į kurį atėjau. Aš niekada neturėsiu teisės pasakyti, kad suklydau. Neišdrįsiu gailėtis to, ką padariau/darau/darysiu.

Nes viskas, kas geriausia, nutinka šiuose gyvenimuose.

Trumpos akimirkos. Valandos akimirkose. Kaip kartais negalima užsimerkti!

Dažniau.
Dažniau.
Dažniau.

Tu man visada esi.

Tu man irgi.

Naktimis viskas atrodo kitaip.

Nors po nepilnų 5-ių valandų anos nakties miego, akys pamažu limpa, jaučiu, kaip apsunkusios mintys neleis lengvai užmigti. Kaip dar ilgai galvoje aidu atsilieps Damien Rice "Let me out...Let me out..." Skambės ir skambės. Tyloje, mintyse. Paskui sapnuose.

Dabar norėčiau tik užsimerkti ir šypsotis. To kartais taip užtenka.

Aš nebegalvoju apie daugelį dalykų. Bet negaliu nustoti galvoti apie vieną.

Trumpai apie viską.

Viskas taip greitai...

Tas negalavimas per Velykas ir pusantros paros non-stop miego mane įstatė į visai kitas vėžias, kuriomis, deja, būsiu priversta kurį laiką vilktis. Kiek tai gerai ar blogai - pažiūrėsim pamatysim. Kol kas aptikau vieną milžinišką pliusą ir pusę minuso.

Taigi.
Kol draugės, draugai ir kiti "d" džiaugiasi (ko gero) užtarnautom atostogom, aš sėdžiu prie teisės konspektų, nes jau toks dėsnis, kad univiere po didesnių atostogų išlenda koks egzas. Ne, ne koks paprastas kolis, jais "pasidžiaugsiu" kitą savaitę, bet tikras, pora mėnesių ankstėlesnis egzaminas. Ir dar teisės!

O kitkas - daug maž keblu.
Šis tas paaiškėjo, dar daugiau kas apsitraukė migla, bet nepaisant to, jaučiuosi kažkokia rami. We'll see.

Po mineralinio ir tablečių dietos aš vėl turiu žaliosios arbatos su cinamonu, sausainių ir vynuogių. Mmmm. Ir šiaip - kelios iškrovos dienos nemažai apvalė ir protą. Į gerą.

O ryt po egzo ateis savaitgalis.

Ką daugiau ir bepridursi. :)

Some things will never change.

Kai grįžusi iš po parduotuvių nusiaubimo šypsausi, pasijaučiu tikriausia mergina pasauly. Kas, kad maniškiuose pirkinių krepšiuose nauji grynos odos "kerzai", o ne kokie žudikiški "kablai". Maniau, kad kada nors "išaugsiu" iš to amžiaus, bet...

Some things will never change.

Gavau ilgiausią (gyvenime), 13 puslapių laišką. Ah. Ne tik atrašymai, bet ir skaitymai jau trunka valandų valandas. Bet tai taip nepaprasta.

Dar. Dėkui dievui akimirkoms prieš "paskutines akimirkas", mat joms einant aš pagaliau suimu save į rankas ir padarau kai kuriuos gerklę smaugiančius darbus. Ir dar...aš optimistė.

Kažkokia sentimentų lavina. Užteko vakar tvarkantis rasti senus piešinius, gitarą... Nesusivaldžiau - vieną piešinį vakar pat užbaigiau tušu, be to, pirmą kartą namų sąlygomis pati apsilenkiau plančetą. Gal bus dar piešinių. Tikėkimės daug daug. Vakar naktį gimė dar vienas eskizas. Dėkui "Heaven's Basement".

Aš šiandien tiek dvejojau, kad...Eh.

Margučiai numarginti, o su mama linksmai pasilakstėm miške per lietų ieškodamos "kačiukų" ar beržų. Užtad radom lazdyną! Ir aš pirmą kartą pamačiau tuos mažus raudonus žiedelius, apie kuriuos dainuojama.

Kadangi ryt, pagal Velykų repertuarą Bažnyčia - Močiutė kaime, laiko namie beveik neliks, sveikinu visus su šv.Velykom. Nežinau, kaip kiti, bet aš būdama labai maža niekaip nesuprasdavau kame tose Velykose esmė - dovanų negauni, o dar reikia kiaušinius valgyt (fe).

Bet tai magiška. :)
Su nauja pradžia Jus visus.
Su tikru pabudimu...

Didysis melagių ketvirtadienis.

Kožkoks tikrai keistas vakaras.
Pradedant savijauta, baigiant visais "noriu/nenoriu".
Hm.

Ir išvada, kad be darbotvarkės nė iš vietos. O taip. Ji išmoko reguliuoti mano gyvenimą. ...ir bent dalinai taupyti laiką.

Su didžiojo ketvirtadienio melagių diena Jus. Kažkokia ironija.
Ir šiaip. Toks jausmas, kad per Balandžio 1-ąją meluojama mažiausiai. Kasdien taip įprasta dumti aplinkiniams akis, apsimetinėti, kad viena diena per metus išmuša iš vėžių. Galvoji - kaip čia smagiau apgauti draugą, kol galų gale pasiduodi ir sakai tiesą, pasilikdamas rezervą visų likusių metų melagystėms. Nežinau, ar man vienai taip atrodo. Bet atrodo. :)
Ne, nemėgstu meluoti ir regzti intrigų. Tiesiog esu maloni ir mandagi. Ir tai irgi yra melas.

Negaliu sustoti valgyt kivių.

Ir galvoti.

Apie jį.

...