4-adienis. Girls night out.
Eh, tikra dramų karalienė. "Reikia kito tik dėl to, kad būdama su juo galėtum galvoti apie jį?"
What have I become? Viskas taip nebūdinga man. Realiai mąstant, kiek visko galima daryti for fun, kai iš tikro niekas nerūpi. Šalta, abejinga, paslaptinga, koketiška... Ką suvaidinti šiandien? Tikras Role Play Game'as.
Na, ne visai niekas man nerūpi... Niekad nebuvau iš tokių. (O kaip gi galima, su tokia sąžine? ) Bet kai žinai, kad jis lieka prie darbų, gavęs tik mįslingą, paskutinės minutės žinutę... Aš nežinau, ar tai/kiek tai veikia. Tik pastebėjau, kad laaaabai pamėgau žaidimėlius.
Tiesiog savęs atradimai. Niekad net neįsivaizduoti. O kiek toli/kaip giliai jie gali eiti - we'll see.
***
Tiesa pasakius, apie gerus dalykus rašyti daug sunkiau, nei skųstis, dejuoti. Nesinori atrodyti pagyrūniškai, o juk dejavimas toks įprastas... Tad gal dėl to, dažnai noris išreikšti jausmus, parašyti kažką, kas kirba viduj. Bet tenka apsigalvoti. Balti dalykai popieriuje ištirpsta, lieka nepastebimi, o drabstyti juodas mintis taip lengva. Ir kitiems, lietuviškos prigimties asmenims, juk lengviau veidmainiškai užjausti, nei kartu nuoširdžiai pasidžiaugti kartu.
Hm.
O mano įrašai vis balti ir balti...
...ir aš laiminga, galėdama tai pripažinti. :)
O man kaip tik atrodo, kad baltos mintys žymiai ryškesnės už juodas. Tamsos galima rast iš esmės bet kur. Gal todėl ji jau gerokai pervertinta. :)
AtsakytiPanaikintiVat gal dėl to pervertinimo ne visi ir supranta baltas mintis. :) Juk šiais laikais įprasta stebėtis laimingais žmonėmis. :)
AtsakytiPanaikinti