Pirmadieniais nebetikiu. Penktadieniais irgi. Nors šiaip tikiu.

Pirmadieniais nebetikiu. Penktadieniais irgi. Nors šiaip tikiu.

Antradieniais pradėjau atkreipti dėmesį į smulkmenas ir grįžti prie senų "žalingų" įpročių. Anyway, džiugu, kad M, o ypač A nepamiršo. Ypač A. Gal susimatysim. Ne ten kur realu, bet kur daugiau erdvės mums abiem. Bent tada tai vadintųsi l i k i m u .

Lapeliai kalendoriui mažėja proporcingai didėjančiai daiktų krūvai kambary. Pastarosiom dienom geriausiai sugebu tuštinti tėvų pinigines. Studentė. Į Vilnių. Reiks kažkaip gyventi. Gyvensim...

Ir išvis šiais sunkiais laikais patarimas: nebukit trumparegiai. Kainos pateikiamos tokios, kad vistiek įžiūrėsit. (Graudi ironija.)

Eh.

... dabar jau turbūt per daug būtų tikėtis saulėto vasaros ryto?