Tipų tipai

Vasarą rašau mažiau - statistikos neapgausi. Ir ne todėl, kad nėra ko pasakoti. Nėra laiko. Arba kitaip sakant - randu kur jį panaudoti kitaip. :)

Šiandien apsilankiau daugelyje vietų, tokių skirtingų kaip veterinarijos parduotuvė ir stomatologo kabinetas, Nacionalinio parko informacijos centras ir kapinės... Tiesiog susikaupė reikalų ir kiekis žmonių, kuriuos reikėjo aplankyti... ar tiesiog pamerkti gėlių ant kapo.

***

Kai kurių žmonių pasiilgstama, kai kurių ne. Pastarieji neužima galvoje vietos ir susitikus juos nėra apie ką kalbėti. Nejauki tyla. Tinka keleliu į kapines.
Kai kurie žmonės pamirštami. Juos susitikus sakoma: "o, šimtas metų/seniai besimatėm". Jų gali klausti ką jie veikia, kaip gyvena, nes nieko apie juos nežinai. Neįdomu.
Apie kai kuriuos žmones nuolat galvojama. Net jei jie ilgai nematyti. Net jei su jais mažai bendrauta. Tiesiog... būna.
Apie kitus - svajojama. Gerosiomis ir blogosiomis prasmėmis. Priklausomai nuo svajotojo ir svajojamojo.
Kiti žmonės būna vaizduotės vaisiai. (daržovės...? )
Kitų žmonių paprasčiausiai nėra.

Kelkis ir eik. Einu.

Ką galiu pasakyti - baigiantis birželiui - neturiu kuo pasiskųsti. :) Mėnuo praėjo išties ne be nuotykių, pramogų ir viso kito. Likau patenkinta. :)

Mėnesio pabaigai užtvirtinti LJN'10 - pats tas. TIEK įspūdžių, minčių, bendro jausmo... Atvirai pasakius, Klaipėdoje prieš tris metus buvo truputį geriau, bet ir šį kartą nenusivyliau. Vien tai, kad po trijų metų pertraukos pagaliau ryžausi prieiti išpažinties - šį tą reiškia. Nors sociologijos dėstytoja gal pavadintų tai daline deindividualizacija. Juk išties buvo minia. Minia virš 7000.
Kaip nekeista, grįžau visai nepavargusi. :) Rodos, visi žygiai su V daro progresą naikinant mano nereguliaraus miego pasekmes. Plius, aš nebebandau sugrūsti į kuprinę pusę savo gyvenimo. O tai jau šį tą pasako.

Šiandien apturėjau grynai netipinę, visai ne savo vasaros dieną: pagulėjau saulėj (nors to nedariau nuo 15 metų. Anyway, padariau išvadą, kad baltumas neatrodo jau taip sveikai. Bet skrebučiu pasidaryt irgi nenoriu, tad.), pagulėjau dobiluose, pažiūrėjau į dangų ir leidau skruzdėlėms ropoti mano kojomis (kai sode jų daug, o aš viena, tenka nusileisti :( ), su sese žaidėm bagmintoną... turiu minčių ir apie dviratį. Jaučiu, kad darausi truputį normali. Ir tai ima gąsdinti.

Turiu du galvoskausmius - atvažiuoja V iš praktikos ir dar sesės b-day. 18. Abu reikalauja planavimo, ko nemoku/nemėgstu/nenoriu/nedarau. Tai kam tada tie posakiai "gyvenk šia akimirka", jei realiai 98 proc.mūsų gyvenimo reikalaujasi būti suplanuoti?.. Hate that.

Ką gi. Išsakiau viską. Dabar galiu eit miegoti. :)

Joninės (kirtis ant i)

Niekada nemėgau Joninių, Užgavėnių ir kitų švenčių, susijusių su tradicijom. Todėl mano dalyvavimas jose būna neįtikėtinai retas. Pas mus Joninių žmonės skyla į dvi grupes: būrelis nuoširdžiai besidžiaugiančių žolių kupstais ant galvos ir liaudies muzika (jų daugumą sudaro ŽNP darbuotojai, jų šeimos, draugai ir svečiai) ir tie, kuriems svarbu pretekstas prisigerti, pašūkalioti... (masė vietinio jaunimo). Kadangi nesitapatinu nei su vienais iš jų - dažnai lieku namie. Taip jau nutinka. Ir man visai ne gėda, kad niekad neieškojau paparčio žiedo. Juk paparčiai nežydi. :P

Vakar nutiko retas dalykas - su sese išėjom pasižvalgyti. Gal labiau dėl to, kad prie ežero nebuvau nuo žiemos. Bet vakaras praėjo visai smagiai. Sutikau galybę žmonių. Per SMS su P dar kalbėjom, kad jaučiuosi, kaip Vilniuj. :D Jisai, gaila, dirbo, tad iš Kauno neparlėkė. Sutikau B, D, J su E, A su A, R su M... galų gale seniai matytą K, A. Dar vieną įkyruolį A, vieną iš tokios rūšies prielipūnų, kurių pakęsti negaliu ir numerio neduodu. Yekh.
Kažkaip fainai grįžom namo. Visą kelia prakalbėjom su K. Kažkaip gera ir ramu eiti jį apkabinus. Kai kurių draugų tikrai pasiilgstama labiau. :)

Dar - vakar pagaliau nelijo per Jonines, kas nutinka itin retais atvejais. Tad turėjau pirmą progą pajusti nakties trumpumą: nespėjus sutemti, ėmė švisti.

O jau koks mėnulis...

Gera pradžia.

Ką ir besakytum, vasara prasidėjo gerai.

Laimei išsisprendė reikalai su V gimtadieniu ir per pakankamai laiko sugebėjau ir suplanuoti, ir parašyti, ir nupirkti, ir padaryti ir surinkti, ir suvynioti... Eh, jis džiaugėsi, juokėsi, nustebo, dėkojo - daugiau man ir nereikia. :)
Gimtadienį atšventėm dviese ir jei ne oras ar galvoskausmiai - viskas būtų buvę puiku. (Tik mane nervina tas jausmas, kad vis kažko nepadarau. O lyg ir galėčiau... Ir norėčiau. Kol kas mėgaujuos "gauti" ir tik kaupiuosi vieną dieną "duoti".)

Vėl teko pabuvot Vilniuj, šį kartą kažkokiam svetimam: šalta, niūru, nuobodu... Dar persikraustymo vargai ir šiaip. Gaila man to devintojo aukšto vaizdo. Bet pripažinkim - naujasis nenusileidžia. Anyway, po visų sutrikdyto miego, lietuje peršlapusių ir ištęstų dienų - neįprastai džiaugiausi grįžusi namo, nors išsiskirti su V kaip visad buvo sunku, dar žinant, kad susitiksim tik po dviejų savaičių.

Šio savaitgalio iškylą su best'ais iškeisiu į jaunimo dienas. Prisiminus Klaipėdoj kadaise vykusias - mmm. Noriu. :) dar vis prisimenu P. Ir jo skiauterę. :D

Pažadėjau V "būti gera". Tokia ir būsiu. ;)

Tegul atostogos prasideda.

Neatrodo, kad nuo paskutinio įrašo praėjo tiek nedaug (kalendoriškai) dienų. Atrodo, lyg būčiau rašius prieš keletą mėnesių. Sesija (ne tokia sunki kaip įsivaizdavau ir žymiai sėkmingesnė nei ankstesnioji) jau už kalnų, rezultatai irgi tik vieno egzamino dar nežinomi, J gimtadienis atšvęstas, susitikimas su P negalėjo ir būt sėkmingesnis, visas laikas su V geresnis nei kada galėjau įsivaizduoti, o ir šiaip aš jau namie ir oficialiai turiu garbės paskelbti pirmą tikrą atostogų dieną. :)

Vasara. :) (Ypač čia tiktų faktas, kad į lauką tenka eiti su striuke. :D )

Ypač gerai yra išsimiegoti savo lovoj. Viena naktis atrodė kaip geras pusmetis. Rodos niekad tiek daug nesapnavau ir taip gerai nepailsėjau. Nors čia žalia ir vėsiau, šiek tiek ilgiuosi Vilniaus. Juk jo neįmanoma nepasiilgti. :)

Šiandien dar jaučiuosi kiek įkvėpta visko, kas dar neseniai buvo, nors jau grėsmingai jaučiu į nugarą kvėpuojantį tą nelemtą savo vasaros jausmą. Bus matyt. :) Nepasiduosim. :)

Šios vasaros noras/uždavinys nr.1 - pasidžiaugti normalaus žmogaus normalia vasara.

Iš devinto dangaus į penktą.

Galvoje tarp makroekonomikos grafikų ir formulių dar sukasi šiek tiek minčių. O kaip kitaip - juk sekmadienis.

Kitą sekmadienį, labai tikėtina, jau būsiu namuose. Jau bus man atostogos. Kažkaip susimąsčiau, ar labai aš normali, kad jų nelaukiu. Nelaukiau vasaros, nelaukiu ir atostogų. Jaučiuosi, lyg atostogos man prasidėjo nuo rugsėjo. Ir dar tęsiasi. Tad logiška, kas nereikia kitų. Juoba, kad žinau, kokia būna tipinė mano vasara: vasarinė depresija, apatija viskam, piešimas ir rašymas naktimis, uodai, žvaigždės ir tuštumos... Žmonės tai dažniau išgyvena rudenį.

Chem. Ši vasara, atrodo, turėtų būti kitokia. V jau kuria planus, ką veiksim. Jam patinka planuoti. Man patinka jo planai. Aišku, tai nusitęs iki liepos vidurio, kada baigs jis savo praktiką. Bet pusė geros vasaros, tai nepalyginamai geriau nei eilinė mano vasara. (Argi? Dar pažiūrėsim.) O ką veikti iki tol? J liks Vilniuj, Š jau turėtų būti Anglijoj. P? Na, tikiuosi bent jis... :) Tad bus matyt.

Dar. Turim svajonių butuką. Iš savo devinto dangaus teks nusileisti į 5-ą. Anyway - Nerį matysiu iš laaabai arti. :) (Šiek tiek neramukų, bet... viskas bus gerai, I hope so. :) )

Turiu apie ką pamąstyti. Ir nesitveriu džiaugsmu, kad po pusmečio pertraukos po truputuką grįžta noras skaityti. Tikiuosi, grįš ir daug kitų gerų dalykų. :)

Tingus 4-adienis.

Pastarosios dienos buvo...hm. Gal tiktų "paįvairinimas kasdienybei". Ta prasme stresas, kad ir ne didelis, bet vis tiek.

Buto paieškos vyksta. Ir jei ryt nusiseks - sėkmingai baigsis, turint rankose ne butą, o tikrą auksą. Mua. Kaip A sakė, būtų nuostabu sėdėti tame balkone, žiūrėti į tą Nėrį ir gerti arbatą. Ten. (Svajojusvajojusvajoju.)

Vargai su anglų pasibaigė. Tikiuosi ilgam. Rezultatai, aišku, pranoko lūkesčius. Ir tai yra šios dienos geros nuotaikos kaltininkas.

Šiandien pasidariau sau visišką chill-out'ą. Ta proga pabaigiau žiūrėti "Hex". Įdomu, ar iš tikro Mefistofelis kaito "Džeimsą Bondą", angelai kalba tokiais akcentais, o visi numiruokliai vyrai vaiduokliais pasirodo vilkėdami kostiumą? Ydomu. Visai patiko. :)

Reikia pabaigti dar daug pradėtų dalykų.
Tam, kad būtų galimybė pradėti naujų. ;)