Ką galiu pasakyti - baigiantis birželiui - neturiu kuo pasiskųsti. :) Mėnuo praėjo išties ne be nuotykių, pramogų ir viso kito. Likau patenkinta. :)
Mėnesio pabaigai užtvirtinti LJN'10 - pats tas. TIEK įspūdžių, minčių, bendro jausmo... Atvirai pasakius, Klaipėdoje prieš tris metus buvo truputį geriau, bet ir šį kartą nenusivyliau. Vien tai, kad po trijų metų pertraukos pagaliau ryžausi prieiti išpažinties - šį tą reiškia. Nors sociologijos dėstytoja gal pavadintų tai daline deindividualizacija. Juk išties buvo minia. Minia virš 7000.
Kaip nekeista, grįžau visai nepavargusi. :) Rodos, visi žygiai su V daro progresą naikinant mano nereguliaraus miego pasekmes. Plius, aš nebebandau sugrūsti į kuprinę pusę savo gyvenimo. O tai jau šį tą pasako.
Šiandien apturėjau grynai netipinę, visai ne savo vasaros dieną: pagulėjau saulėj (nors to nedariau nuo 15 metų. Anyway, padariau išvadą, kad baltumas neatrodo jau taip sveikai. Bet skrebučiu pasidaryt irgi nenoriu, tad.), pagulėjau dobiluose, pažiūrėjau į dangų ir leidau skruzdėlėms ropoti mano kojomis (kai sode jų daug, o aš viena, tenka nusileisti :( ), su sese žaidėm bagmintoną... turiu minčių ir apie dviratį. Jaučiu, kad darausi truputį normali. Ir tai ima gąsdinti.
Turiu du galvoskausmius - atvažiuoja V iš praktikos ir dar sesės b-day. 18. Abu reikalauja planavimo, ko nemoku/nemėgstu/nenoriu/nedarau. Tai kam tada tie posakiai "gyvenk šia akimirka", jei realiai 98 proc.mūsų gyvenimo reikalaujasi būti suplanuoti?.. Hate that.
Ką gi. Išsakiau viską. Dabar galiu eit miegoti. :)
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą