Priežastis, kodėl seniai nerašiau - labai, net labai susijusi su pačiu blogger'iu. Kas tiesa, tas ne melas, kad man "rašosi" tik vėlai, dažnai naktimis, kaip va dabar, o blogger'is tuo metu kaip tyčia mėto klaidas. Ir taip jau kokias dvi savaites, jei ne ilgiau! C'mon, kiek gi galima?! :/
O šiaip tai išbridau iš kažkokios vidinės duobės ir vėl plaukioju palaimingai paviršiui. Apturėjau smagų savaitgalį, kai pas mane svečiavosi sesutė. Pabuvojom konce, atlikom reikiamą ekskursiją po kelias mūsų naktinio Vilniaus lankomas vietas, sudalyvavom "Kino garaže" ir šiaip linksmai pasibuvom.
Per Vėlinių savaitgalį, priešingai nei pernai, svečiavausi namie. Bet spėjau įgyvendint dar ir su Vilnium susijusius planus - pagaliau aplankiau J.Ivanauskaitės kapą, nunešiau žvakutę. Kitą su V. uždegėm ir V. Kernagiui. Ir šiaip vakaras buvo tobulai pasivaikščiojimui skirtas. O Antakalnio kapinės su tamsoje šviečiančiais žiburėliais atrodė stulbinamai...
O kas šiaip geresnio? Pradėjo semestro pabaigos pradžia kvėpuot į nugarą - atsiskaitymai, koliai, prezentacijos. Bent kažkokio stebuklo dėka nustojau labai tingėti ir vis dažniau prisėdu ko naudingo nuveikt. Nors neapsieinu ir be linksmybių. "I.R." "Alaus namuose" vakar suėjo dar ir kaip. Paskui tobulai tingus sekmadienis jo glėbyje ir miego perteklius. Daug kavos su pienu ir graži muzika savaitės pabaigai.
Oh, you run away, cause I am not what you found
Oh, you’re in my veins, and I cannot get you out.
Gražios ateinančios savaitės. To reikia visiems. :)
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą