(Foto mano)
Nežinau, ar Jean-Marc
Vallée filmas „Dalaso klubas“ (angl. Dallas Buyers Club) būtų patraukęs mano
dėmesį, jei ne solidi krūvelė apdovanojimų, tarp kurių ir 2 Auksiniai gaubliai
bei 3 Oskarų statulėlės. Na, dar ir smalsumas, kaip į savo neįprastą vaidmenį –
transeksualą Rayoną – persikūnys Jaredas Leto. Šiaip ar taip, filmas iš esmės
atitinka mano „must-see“ kriterijus – tikrais faktais paremta biografinė drama,
paliečianti jautrias temas, tokias kaip narkotikai, ŽIV ir AIDS, homoseksualai,
transeksualai.
Filmo veiksmas nukelia
į 1985-ųjų Dalasą ir pasakoja elektriko, bulių rodeo kaubojaus ir šiaip
apsukraus vyruko Rono Woodroofo (akt. Matthew McConaughey) istoriją. Kaip
atlygį už palaidą gyvenimą jis vieną dieną gauna nemalonią „dovanėlę“ – ŽIV virusą. Gydytojai praneša Ronui, kad
jam liko gyventi ne daugiau kaip 30 dienų, tačiau užsispyrusiam vyrukui mėnuo neatrodo
pakankamas likusio laiko kiekis. Tad pagrindiniu jo tikslu tampa siekis bet
kokia kaina prailginti šį laikotarpį. Kad tai padarytų, jis pasiryžęs viskam, pradedant
eksperimentinių vaistų ir nelegalių gydymo preparatų iš Meksikos bandymais. Ir tai
tik pati pradžia...
Taip filme įsisuka
istorija, kur per vieno žmogaus gyvenimo pavyzdį analizuojamos kelios išties rimtų
svarstymų reikalaujančios problemos: žmogiškumo ir teisingumo, gyvybės ir
įstatymo susidūrimas. Filme kalbama ir apie draugystę – kad ir kaip
paviršutiniškai tai skamba. Tačiau, kai ta draugystė užsimezga tarp tokių
komplikuotų ir principingų asmenybių kaip Ronas ir Rayona (akt. Jaredas Leto), nepaminėti
negalima.
Aktorių vaidyba tikrai
verta Oskarų. Matthew McConaughey man iki šiol buvo pažįstamas tik iš tokių
paauglystėje matytų filmų kaip „Vedybų planuotoja“ (angl. „The Wedding Planner“)
ir „Kaip atsikratyti vaikino per 10
dienų“ (angl. „How to Lose a Guy in 10 Days“) tad, turbūt, per švelnu būtų
pasakyti, kad jis man nušvito naujomis spalvomis. Ir tikrai kad ne ūsai San
Francisko auksinį berniuką pavertė neatpažįstamu Dalaso kaubojumi, ne, tai Oskaro
vertas talentas. Dėl Jaredo Leto apskritai trūkta žodžių. Plastiškos ryškiai
pasidažiusios būtybės niekaip negalėjau susieti su ant scenos šokinėjančiu
alternatyvaus roko dievuku. Oskaras. Tuo viskas ir pasakyta.
Filmas tiks ir patiks
geros vaidybos, nejaukių ir konfliktiškų temų bei tikrų istorijų gerbėjams. Ir
šiaip, nelabai įsivaizduoju, kam šis filmas galėtų nepatikti. :)
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą