Apie filmus ir kibirus

 (Foto: iš internetų)

Facebooke prieš kiek laiko praūžė tarptautinis ledinio kibiro iššūkis, paskui pasipylė visokie perdirbiniai: „knygų kibiras“, „filmų kibiras“. Pastarasis kibiras pasiekė ir mane. Kadangi kinas man šiuo metu yra hobis numeri 2 (rimtas hobis nr. 1), tai nenorėjau šio iššūkio ignoruoti ir su malonumu ėmiausi. Tai, kas pasiekė mano Facebook'o draugus, dabar pasieks ir Blogger'io skaitytojus. 

Nors šiame iššūkyje nereikia apsipilti jokiu lediniu vandeniu (nei kibiru, pilnu filmų CD), tačiau iššūkis ne ką lengvesnis – išsirinkti 10 geriausių matytų filmų. Tai labai sunku, nes daugelis yra nesulyginami ar sunkiai įvertinami, bet pabandžiau ir kažkas iš to išėjo. Top‘ą sudarinėjau remdamasi ne savo loginiu supratimu, kas yra geras filmas, o savo labai subjektyviu potyriu, tad dalis filmų nėra superduper kinematografiniai šedevrai žvelgiant objektyviai, bet tai yra patys mieliausi man filmai, kuriuos mačiau ne kartą, ne du ir žiūrėsiu taip pat dar nesuskaičiuojamą kartą kartų. : )))

Taigi, mano filmų TOP 10:

1. Moulin Rouge! (Baz Luhrmann, 2001 m.). Nors mačiau ir naujesnius režisieriaus darbus („The Great Gatsby“, „Australia“), ir senesnius („Romeo + Juliet“), tačiau asmeniškai laikau „Moulin Rouge!“ ne tik geriausiu Baz Luhrmann‘o darbu, bet ir apskritai ko gero tobuliausiu ir pačiu mėgstamiausiu savo filmu. Jis man patiko dėl visko: istorijos, aktorių/veikėjų, siužetinės meilės linijos, tragedijos, muzikos, šokių, KOSTIUMŲ, laikmečio, filmavimo ir montažo... žodžiu,– visko visko.

2. Sweeney Todd: The Demon Barber of Fleet Street (Tim Burton, 2007 m.). Myliu Tim‘ą Burton‘ą, myliu jo filmus, su kuriais užaugau (pvz.: milijoną kartų matytas smagusis „Beetlejuice“). Tim‘as Burton‘as privalėjo būti šiame sąraše, net nelabai svarbu, su kuriuo filmu. Bet šįkart pasirinkau „Sweeney Todd“ – už atmosferą, kostiumus ir nuostabiąją Helena Bonham Carter aka Mrs. Lovett.

3. Elephant (Gus Van Sant, 2003 m.). Gus Van Sant‘as – dar vienas režisierius, be kurio neįsivaizduočiau savo filmų sąrašo. Išsirinkti vieną jo darbą nebuvo lengva, bet „Elephant“ buvo pirmasis pamatytas jo filmas, kuris paliko labai stiprų įspūdį. Režisierius meistriškai valdo tylą – baugią tylą, slegiančią tylą, ramią tylą. Jo filmuose tyla atstoja įvairią muziką, kuria daugybę skirtingų nuotaikų. Sunku apsakyti, kaip tai žavi.

4. Billy Elliot (Stephen Daldry, 2000 m.). Nuostabus filmas, kurį vis pažiūriu, kai pamirštu, koks nuostabus jausmas yra šokti.

5. Requiem for a Dream (Darren Aronofsky, 2000 m.). Labai stiprus, skaudus, gilus ir labai labai geras filmas tiek vaizdine, tiek idėjine prasme. O jau garso takelis!

6. Never Let Me Go (Mark Romanek, 2010 m.). Labai jau sukrėtė mane tas filmas, jo idėja. Kurį laiką visiems labai jį rekomendavau, perskaičiau ir knygą, pagal kurią filmas pastatytas. Suprantu ir vertinu šiuolaikinius medicininius pasiekimus, bet niekada niekada nenorėčiau, kad tokia istorija taptų realybe.

7. Melancholia (Lars von Trier, 2011 m.). Įrašydama šį filmą į sąrašą nevertinau jo tokiais pat kriterijai, kaip kitus filmus. Taip, aktoriai man patiko, vaizdai, montažo sprendimai, muzika – taip pat. Bet į sąrašą šis filmas pateko dėl sukeliamo jausmo. Tokio jausmo, kurio iki šiol niekada nebuvau patyrusi žiūrėdama jokį filmą.

8. Pride & Prejudice (Joe Wright, 2005 m.). Nuostabus filmas, ką čia ir bepridursi.

9. Trainspotting (Danny Boyle, 1996 m.) Nesveikas filmas visom prasmėm.

10. SLC Punk (James Merendino, 1998 m.) Nesveikas filmas visom prasmėm 2.

Tad toks tas mano TOP'as, kuriame yra visko: nuo meilės istorijų iki narkomanų,
nuo augančių talentų iki pasaulio pabaigos, nuo žmonių klonavimo iki žudikų maniakų. Tad visus labai rekomenduoju! :)