2015 m. kovo 25 d., trečiadienis

Ryt eisiu į filmą ir visa kita man dzin



Kai tai, kuo netikėjai, iš ko juokeisi ir šaipeisi tampa tavo tikslu, vieninteliu (?) gelbėjimosi ratu nieko negali padaryti, tik prisiminti močiutės nuolat kartotą patarlę. Kai nebegali susitvarkyti ir ieškai būdo save apgauti. Kai tiesiog būna kaip U2 dainoj "Sometimes You Can't Make It On Your Own". Bet bandai ir tiek. 
Ir visą pusmetį gyveni su filmais, dėl filmų, bet tik ne filmuose. Deja. O būna, kad filme randi save. Arba pameti. Pasimeti. Arba tu filme miršti. Kvaila ir neprasminga mirtimi. Ir tiek. 
Dar būna iš praeities iškylantys žmonės. Būna, kai iš praeities kažkam iškyli tu pats. Nesvarbu kaip ir kodėl. Tiesiog. Ir tiek.


2 komentarai: