Sutapimai kartais yra gerai. O rašyti 20-ąjį įrašą per savo 20-ąjį irgi kažkaip simboliška. (Būkit geri, jei kam ir kilo mintis, susilaikykit nuo sveikinimų. Ačiū.)
Eh. Turbūt ne pirmas žmogus esu, kuris nuoširdžiai nemėgsta savo gimtadienio. Galėčiau įvardinti ir konkrečią priežastį, bet bijau susilaukti kreivų žvilgsnių. Skambėtų kiek paranojiškai ir perdėtai, patikėkit.
Ir vis gi tenka kentėti. Ir R nepadeda, jau nuo 5-adienio pradėjusi giesmelę, kad pasenau. Bet aš naudojuosi tuo, kad ji ruošia man pietus, nes juk "jubiliate, reikia rūpintis" - ar kažkaip panašiai ji apibūdina mano būseną. Ir juokiasi, kad prieštarauju, jog dar per anksti. Ką gi. Jau nebe.
Vis gi pasidariau sau šiokią tokią šventę - bent iš smaližiavimo pusės. Jau "suvartojom" nemažai želės su visokių E prikimšta grietinėle. Niam niam.
Vakar net truputį šventėm jau. Nemažas pulkas "pasistumdėm" "Artistuose" - nes ten šokti neįmanoma. O V ir A tikrai pasistumdė... :/
After'is virto ramiu ir linksmu pokalbiu. (Še tau, ragana kaimyne, iš apačios. Cha!) Beje, jau dažnai atrodo, kad gyvenam tryse. :D Smagūs naktiniai pokalbiai, o paskui pusryčiams blyneliai su sūriu. S mintys, mes gaminam. Nors prisideda ir jis. :D
Kartais mąstau, kad neįsivaizduoju kitaip. Ir šiaip manau, kad dabar vėl pusę metų būsiu gan laiminga.
Jei šiais metais turėsiu progos užpūsti žvakutes, tai sugalvosiu ne norą, o pasižadėjimą. Taip bus geriau. :)
Aš esu žmogus nr.2, kuriam per gimtadienius greičiau liūdna,negu linksma.
AtsakytiPanaikintiO, mūsų gretos didėja. :)
AtsakytiPanaikinti