Aš kartais pasvarstau, kodėl elgiuosi taip nesąžiningai su JAIS. Ir jausmas toks, kad nebebijau. Jausmas toks, kad daug kas aptirpo. Smagiausia elgtis savanaudiškai. Keršyti nieko nepadariusiesiems už tai, kad kažką padarė kiti. Ar jie tai laiko tyla? Žaidimu? Nekreipia dėmesio? Nesivargina mąstyti? Turbūt ne visiems būdinga iš oro išvedinėti teoremas apie nieką. Turbūt ne kitiems būdinga būti manimi...
Savaitgslis yra tas trumpas daiktais, kurio niekuo neištempsi, neištęsi... O jei ir pasidaro tąsus, tai išteka pro pirštus, nepalikdamas nieko. Gal laiko duobes. Rodykles, laikrodžiuose pavargusias keliomis valandomis.
Man gera žinoti, kad lauki mano laiškų.
Man gera laukti tavųjų...
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą