Išgyvenau gimtadienį. Kuris teoriškai, A pastebėjimu, tęsiasi tik 45 min. (taip būna, kai gimsti 23.15), o praktiškai užtruko kelias dienas.
Šampanas kasdien. Laimei, vis kitoks. Plyštanti galva. Laimei, paskutinį vakarą...
Aš kartais nustembu, kaip žmonės pastebi, ko man reikia, ką mėgstu... Nesijaučiu per daug kalbanti apie save ir savo pomėgius. Turbūt kai kurie, metams bėgant virtę "ligomis" yra neužgožiami. Na, BFF nenustebino su vyšniniu tortu. Ji žino. DAUG. Užtad tortas su žvakutėm ir "Su gimimo diena" ant visos laiptinės buvo panašiau į staigmeną. :D O jau princas stiklainyje, kuris vis dar sėkmingai auga "užmarinuotas", aukščiau visko. :D
Na gerai, pasiduodu. Gimtadienio nemėgstu, bet jaustis reikalingai yra gerai. :)
Aš ir savo gimtadienio nešvęsčiau, jei niekas "nepriverstų" - kažkas vistiek mane atsimena ir ateina pasveikinti, o tai malonu :)
AtsakytiPanaikintiVat pas mane irgi taip. :)
AtsakytiPanaikinti