Žinau, tokiais vakarais rašyti negalima. :) Tokiais vakarais negaliu pasikliauti savimi. Galima pasakyti per daug. Per stipriai. Kai tiek minčių, jausmų... Ir toks geltonas mėnulis virš Vilniaus...
Nugara bėgioja šiurpuliukai. Ne, ne šalta. Jau dabar nebebūna šalta. Bet būna tiek gražių dalykų: prisilietimų, žodžių, apkabinimų. Eh, darausi pavojinga sau. Per daug sentimentali. :)
Dabar norėčiau patylėti. Bet tik savo pasaulio glėbyje...
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą