Trečiadienis.

Blog'o įrašams tikrai reikia skirti laisvą minutę, probėgšmais nelabai parašyti. Reikia savotiško susikaupimo ir nusiteikimo. Tai tampa tam tikru ritualu. Dažniausiai - vakaro.

Šiandien buvo labai gera diena. (Nieko nebestebinantis posakis mano fronte.) Gal po vakar. :) Mmm. Keista iš šalies stebėti facebook'o paveiktą visuomenę. Paskui užsimerkti ir grįžti vėl į tą masę pačiai. (Čia, aišku, nesvarbu, apie ką aš konkrečiai. :D )

O kaip kartais gerai, kai ne studentai, o dėstytojai nelanko paskaitų... Tada gali traukti prie katedros, nusipirkti Macdonald'inių ledų ir sėdint ant suoliuko žiūrėt į dėdę Kudirką. Dar savotiškas šaltų auditorijų pliusas tas, kad ir dėstytojai, pavilioti saulutės, siūlo paskaitą vesti lauke, pievutėj. Galima tada net nekreipti dėmesio į kojomis bėgiojančius skruzdeliukus ir sningančias žiedlapiais ievas. Sociologija nušvinta naujom spalvom.

Kažkaip pas mane šiandien daug jėgų. Buvo net ūpas eiti pagaliau pavasario sezonui susitvarkyti balkoną. Net pavaikščiojau su puodeliu magic tea, kurdama planus, kur čia ką pastumdžius, nurišus, padėjus, sustačius... Gaila, tik kad ta makroekonomika, leidybos vadyba, o paskui dar ir sutemo... :/ Bet nieko. Tikėkimės jėgos ir ūpas nedings. :)

Visgi beveik žlugę savaitgalio planai pamažu ima taisytis. Gerėja gerėja... :)

***

Man praverstų vienas vadovas gyvenimiškų santykių klausimais. Kai jau patapsiu leidėja - žinau, kokią knygą išleisiu pirmą. Ir kokią antrą.