Neplanavimai tęsiasi toliau. Vieno iš jų dėka, šį savaitgalį atsidūriau namuose. Na tuose, savo tikruose, ar labiau tiktų sakyti - senuose, ankstesniuose... Tai nutiko važiuojant ketvirtadienį į makroekonomikos paskaitą. Važiuoju įsitvėrusi to troleibuso stulpo, vėjas plaukus kedena...bac mintis į galvą, kad, velniai griebtų, pasiilgau namų. Ir 5-adienį, po gražaus pasibuvimo su V, jau lekiu traukinuku namo, apsikrovusi visokiais spauzdintiniais konspektais. Gi trys egzai šią savaitę!
Visada su A dejavom, kad pavasarinė sesija yra didesnis blogis už žiemos, mat saulė, šiluma ir visa kita. Tačiau gi buvau pamiršusi faktą, kad karščio negaliu pakęsti ne mažiau, nei šalčio. Tokiu oru gyventi galima tik vakarais, o dažniausia vakarais sumąsto pagyventi ir uodai, mašalai bei kitos grobuoniškos daugiakojės pabaisos. Kad ir kaip smagu pavakarėm su V patraukti prie kokio vandens telkinio, žvelgiant į apkramtytas kojas tas smagumas kiek apiblanksta. Man kartais sunkoka suprasti kai kurių ekosistemos veikėjų paskirtį. Dievaži, tikrai... :/
O kaip gyvena namai...? Čia dar tik žydi obelys ir nematyti dar alyvų. Čia archeologai vėl išrausė kiemą, aptikę naujus, t.y. senus, pamatus. Čia mano katikė tebevaiko svetimus katinus iš kiemo, o kačius plyšauja visa gerkle erzindamas kaimynų šunis. Dar gražiai pievose kyšo pienių galvutės, kol jų su žoliapjove dar nesudorojo tėtis. Šiaip viskas gan miela. Bet jaučiu, kad jau nebe mano. :) Kartais dar atrodau sau be vietos. Bet man patinka ieškoti. Ir rasti. Kažką naujo. :)
o pas mus jau žydi alyvos, todėl vos tik išėjus į gatvę užuodi jų sklidžiamą aromatą. ir taip gera pasidaro ant širdies, atrodo, kad jokio blogumo nėra visame kame.
AtsakytiPanaikintiIvo> Thank you, I really appreciate your compliments. ;) I love photo blogs, so I'll visit this blog. ;)
AtsakytiPanaikintiLaura> Vilniuj jos jau visai baigia nužydėti, kiek pastebėjau. Bet čia jų kvapu taip ir nespėjau pasidžiaugti. :/