Berlin.

Kaip suvokiamas toks faktas, kad kartais po atostogų reikia poilsio? Vat man prireikė. Suvirškinti visiems įspūdžiams, kurių parsivežiau iš Berlyno galvoj, kišenėse ir kuprinėj.

Nenoriu išsiplėst, leisdama pati sau gilintis į kasminutinius kelionės aprašymus. Juk dabar jau (kad ir po trumpo laiko), stipriausiai likęs jausmas. Naktis Kaune su V ir P, kelioms valandoms iki skrydžio, nežmoniško dydžio koldūnų porcijos, videožaidimai, galimybės sutilpti lovoje, tamsus rytas ir klajonės tamsoje, pirmas troleibusas ir pramiegota kelionė padėjus galvą ant mano V peties.

O paskui jau lėktuvas kilo. Tik aš nebenusileidau.
'Berlin" išvedžiočiau svarbų dalykų užrašų knygelėj paauksuotais pakraščiais ir padėčiau dvitaškį:
* Į akis besišypsantys praeiviai, autobusų vairuotojai, pardavėjai. Neslėpsiu - jaučiausi nejaukiai. Juk Lietuvoje tai lyg ir draudžiama. (Supraskit - ironizuoju);
* Dvaras-galerija, kur apsistojom. Aš žinau, kaip turi atrodyt tobuli namai su dvasia. Su daug paveiklų ant sienų ir, pageidautina, ryškiai mėlynu parfumerijos staliuku.
* Didelės, mažos, siauros, plačios, tuščios, minių užgrūstos gatvės.
* Žmonių stebėjimo punktai metro.
* Gražūs kanalizacijos dangčiai.
* Ilgi pasivaikščiojimai apsimetant turistais ir lankant visus svarbius objektus, žinoma, neapsieinant be blyksinčių fotoaparatų.
* Kažkur paslėpti supermarketai ir 0.5 l buteliukas vandens už 2 eurus.
* Kasrytiniai brunch'ai restoranėly ant kampo.
* Suvenyraisuvenyraisuvenyrai.
* Populiarūs šviesoforų žmogeliukai.
* Vaisių salotos su majonezu (WTF?).
* Gatvės muzikantai, talentai ir vyšnių šerbetas.
* Tiesioginė transliacija iš lokomotyvo.
* Ilgi rytai ir tris kartus klojama lova.
* Vampyrai ant dviračių ir žmonės, norintys gyventi amžinai. (O taip, jų tikrai yra Berlyne!)
* Parkas kaip iš filmo. Prisipažinimai, iš serijos „three little words“ (and still the question „why?“). Asmeninės dramos.
* Raudoni suoliukai ten, kur reikia.
* Gigantiškos geltonos gėlės.
* Bendruomenė, apie kokias matome filmuose. Nesuvaidinti žmogiškumai, kad ir kaip (ne)perdėtai tai skamba.
* Dovana man.
* Laimė. Vokiška ir lietuviška.
* Aukšti žmonės.
* Makaronai su aštriu šili padažu. Juoko, ir ne tik, ašaros.
* Ledai „blue sky“. Ryškiai žydros spalvos.
* Žinantys, ko pageidauji, padavėjai.
* Didelės ir saldžios bandelės.
* Naktis oro uoste ir ne itin miegui skirti suoliukai.
* Grįžimas ten, kur turėtum norėti grįžti.

O tada viską uždarai, užrakini ir saugai.

Ir bandai nepamiršti, kam visą gyvenimą turėsi būt dėkingas.