Kažkaip keista pastaruoju metu. Dienos, kurias praleidžiu su juo, šeima ar šiaip žmonėmis susitraukia ir pradingsta skylėj tarp neveikiadienių. Tų tipinių lietingų vasaros dienų, kada dienotvarkė susitraukia iki miego, valgio, knygos ir serialųserialųserialų.
Perplanavom Roko naktis ir šiek tiek palietėm Berlyno temą. Darbotvarkę vis papildau must do it dalykais ir pastūmusi ją tolyn grįžtu prie nieko neveikimo.
Keistas oras varo mane iš proto. Bet dar baisesnė to pasekmė - abejingumas. Man reikia tų savaitgalių, kurie artėja. Man reikia išbandymų.
Ir prisiminti, kad ne tik egzistuoju...
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą