Gyvenu gerai.

Man vėl atostogos. Oficialiai nuo šiandien. Nors po dviejų makroekonomikų nebėra jėgų nei džiaugtis, o juo labiau pašokti į orą, kas būdavo įprasta mokyklos laikais, nuskambėjus paskutinės pamokos priešatosotginiam skambučiui.

Mokydamasis univiere, ėmiau nekęsti atostogų. Paprastai čia atostogaujama kasdien. O per oficialias atostogas mokomasi - prieš sesijas arba prieš vidurio semestro atsiskaitymus. I really hate that.

O taip. Šiandien buvo pavasaris - aš užskaitau. Rankos dar šalo, bet pirštinės nejudinamos gulėjo rankinėj. Beprasmiškas protestas, bet vis tiek. C'mon - gi pavasaris!

Yra tiek daug priežasčių, kodėl noriu ir nenoriu namo. Yra tiek daug dalykų, kurie dabar sukasi mano galvoje ir tiek mažai žodžių jiems išreikšti. Ir vargu, ar kas jų klausytų. ...ir neaišku, ar aš norėčiau, kad klausytų.

Kitų žmonių žodžiai man nuolat skamba galvoje. Ir aš susimąstau, ar tikrai nežiūrių į jį užsimerkusi. O jei ir žiūriu - nežinau, ar noriu atsimerkti. Juk pasakos lengviau sapnuojamos. Ir taip mažai jų tėra realybėje.

O mūsų laiškai vis ilgėja. Nesusitikimai irgi.

Bet aš niekad nepamirštu, kaip man tavęs reikia...

O šiaip, aš gyvenu gerai. :)