Minčių košė. Skanaus. Ačiū.

00.32

Pasiilgau Brandon'o balso. Ir daina, nei šiokia, nei tokia. Shakespeare'iška. Apie žymiuosius jaunuosius savižudžius. Ivanauskaitė kažkurioj savo knygoj sakė, kad iš meilės šiais laikais nebemirštama. Užtad dabar žmonija gali pasigirti keliais tūkstančiais (gal net keliasdešimt tūkstančių) būdų, kaip mirti kitaip. Išradingi žmonės, kad juos kur.

Grįžo V. Kada tiksliai, net nežinau. Užtad ta mintis vis tiek privertė šyptelt. Iki žinios, kad kitą savaitę vėl nežinia kur išvyksta. Eurotrip'as mat jam. Che, mes vis dar nekalbam kaip normalūs žmonės. Na, bent jau mes tai taip vadinam.

Dabar turėsiu laiko pamiegoti, pagalvoti, atsibudus dar pagalvoti. Paskui galvoti valgant. Nors žinau, kad atsakymai ateis tik prieš 14.59. Kaip sutarta. Jei ir galvosiu, tai ne apie tai.

"Filth ant Wisdom" suėjo smagiai. Grįžau savotiškai pasikrovusi gerų emocijų. Sužavėta rusiško akcento ( ir taip sakau aš!), užkrimtusi sviestuotų popkornų. Ir nepabūgusi stichinių nesąmonių. Dėdės barstytojai ryt turės gražaus darbelio, slėpdami po smėliu asfaltines čiuožyklas. Nejau žiema nesibaigs, kol nenulipdysiu sniego senio, nepargriūsiu ant ledo ir nieko neišmaudysiu sniege? Reiškia, žiema tęsis iki mano pensijos ir antros vaikystės.

Šįvakar labai noriu kalbėtikalbėtikalbėti. Ir žmogus, kurio pareiga mane išklausyti, jau miega.

Aš žinau, kad šiandien už 300 km gims mano svajonė. Realiai. Beliks ją pasiekti. Paimti. Ir norų eilutė pasislinks pirmyn.

Eh.

00.49

Turbūt aš šiandien pavargau. :)