Šiaip sniegas kovo antrąją ir trečiąją, kai rodos, jau pavasaris ant nosies, yra tikrai žiauru. Ir man visai nesmagus tas žaidimas pūga/saulė. Aš nežaidžiu.
Pasiklydau tarp žmonių. Ir tai daug baisiau ir sudėtingiau, nei pasiklysti Vilniuj įsėdus ne į ta troleibusą. Ankščiau ar vėliau kuris nors parveža tave namo. Su žmonėmis sudėtingiau. Kai esi vedamas, palieki pėdas. Ir labai svarbu, su kuo eini. Viskas yra svarbu. Viskas darosi dar svarbiau, kai pagalvoji labiau.
Aš nepastebėjau, nuo kada nebegaliu skaityti ir piešti. Aš nepastebėjau ir tos akimirkos, nuo kurios pradėjau kitaip viską vertinti. Gerai. Man tikrai kartais sunku rasti dėl ko ir ant ko pykti. Aš viską matau per šviesiai ir bandau žudyti šešėlius jiems dar visiškai pilnai nesusiformavus.
Man ryt prasideda savaitgalis.
Aš noriu, kad man pagrotum gitara. ...ir į Stebuklų Šalį.
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą