Kažkas negerai. Ir jei tik žinočiau kas...
Atsivežiau akvarelę. Kad tik galėčiau piešti...
Nešiojuosi tą sąsiuvinį. Jei tik įstengčiau rašyti.
Nusikirpau nagus. O, kad išdrįsčiau vėl groti.
Bet negaliu. Nieko negaliu. Ir dar tiksliai neradau recepto, šiai neįprastai ligai išgydyti. Jau maniau, kad viskas praėjo, kai V. į mano gyvenimą įnešė šiek tiek sumaišties ir naujų minčių. Bet ir šiaip visko netrūksta. Aš pripratau. Apsipratau chaoso erdvėje. Pamyniau dievinamą tvarką. Todėl niekas nebesusirikiuoja.
Blogiausia, kad vis tiek viskas yra gerai.
Tokia ironija, kad nusišauk. Arba šauk...
Gražus pavadinimas, myliu paradoksus :) Ir tas jausmas pažįstamas kai lyg nebežinai ko norėti :) O šiaip, banalu, bet viskas baigiasi. Anksčiau ar vėliau ;)
AtsakytiPanaikintiNa, šįkart iš tų "vėliau besibaigiančių", nes jau daugiau kaip pusmetis kažkas panašaus tęsiasi. Ir vėl - nežinau;džiaugtis ar liūdėt dėl to. :0
AtsakytiPanaikinti