2010 m. kovo 30 d., antradienis
Tik - tak.
Kaip nemoku taupyti laiko - siaubas.
Galiu bandyti įsikibti į atostogų dienas nagais, gal net dantimis, bet taip pat sėkmingai jau galiu pasiduoti: bus kaip visada; laikas praeis ir nieko nenuveiksiu. Hrrr.
O po atostogų laukiantys vargai atostogų nelengvina. Kai informatikos dėstytoja sapnuojasi naktimis, matyt, nereikia nei sapnininko, kad žinotum - negeras ženklas tai...
O šiaip visa kita tiesiog nuostabu. :)
Saulė, šiluma... Jau galiu atverti langą! O pavasarį kaip niekad nerealu, tiesiog pasakiškai nerealu, gyventi prie parko. :)
Galvoje sukasi keletas neįprastai viliojančių ir įdomių dalykų. Bet pasidariau gana skeptiška tokių minčių atžvilgiu. Kol (grįžtam į pradžią) neišmoksiu taupyti laiko, kitaip sakant, panaudoti jo produktyviai, galiu nieko iš savęs nesitikėti.
Taigi, jau žinau, kas bus misija nr.1.
Ir dar... negaliu nustoti valgyt kivių. ir šiaip - valgyt. Eh, namai namučiai. :)
Užsisakykite:
Rašyti komentarus (Atom)
Taip nuostabiai, šiltai ir ypač pavasariškai :)
AtsakytiPanaikintiO laiko daug kas suvaldyti nesugeba...
...Eh, tas laikas. :/ Kad jį taip pagauti ir stiklainin uždarius užkoncervuoti. :)
AtsakytiPanaikinti