I don't want to grow old

Oficialiai trumpiausia atostogų diena.

Aplankiau senąją mokyklą, sutikau nežinia kada matytus, po Lietuvą išsibarsčiusius draugus/pažįstamus, pakalbėjom su esamais 12-okais. Keista, kai gali taip artimai suvokti kitų nerimą, kartu žinant, kad tai tavęs visai neliečia.

Ir šiaip keista grįžti. Į soc. kabinetą, kur gimė tiek idėjų trumpametražiams filmukams, kur ir šiandien išgėrėm n-tąjį puodelį arbatos. Aktų salę, kuri turbūt visad man asocijuosis su ilgom šokių pamokom. Kas keisčiausia, realių prisiminimų nelikę. Tik brangūs. Dar daug mielų ir svarbių vietų liko neaplankyta.

Nesakau, kad ilgiuosi. Anyway. Sentimentai užvaldė dabar. Kilo ranka net senas foto peržvelgt. :)

Tea-party'is vakar. Sniego šūsniai šiandien. Naujai atkasami seni takai. Daugiaprasmiškumai. Norėti kitaip kas jau senai buvę. Visad galim prisiminti ir ko nėra.

Į TEN troleibusai nevažiuoja.

Su gimtadieniu, M. Prisimenu ir Tave. O ar galėčiau kitaip?..

Maybe tomorrow. Maybe never.

Man patinka šaltis, o taip. Savaip.

Keistai prijaučiu įvairioms MINI "stichinėms" nelaimėms, kurios sutrikdo "pasaulio tvarką". Kur čia įžvelgti šviesiąsias puses? But it's so obvious... Pasiskųsti mėgstantiems nebėda rasti dėl ko padejuoti: slidžių kelių, trūkinėjančių vamzdžių, minusinės temperatūros ir pan. Optimistams laisvas kelias apsitūlojus šalikais pavaikštinėti blizgančiais sniegynais, pasidžiaugti žiemiška saule. Tarpinėms personoms (kurie nemėgsta šalčio, bet juo ir nesiskundžia) laisvė improvizuoti kuriant savą jaukumą. Aš už pledą, puodelį juodos arbatos ir gerą knygą/filmą. Net šalčio fanas P neištraukė manęs pasivaikščiojimui ant ežero.

Gerai gerai, ne visiems atostogos, ne visi tai gali sau leisti. :) Aš galiu. Aš ir leidžiu. :)
Aš jau patyriau "savo šalčio" dozę šeštadienio naktį puse trijų. Pasidalinau ja su K, P ir V. Ir vėl likau skolinga "naktinės" arbatos.

Maybe tomorrow. Maybe never.

6-adienį vėl buvom susibėgę "savi". Vyko kova dėl TV pultelio. (filmas vs. krepšinis) Nelemta vyriška dauguma... :D O dar daug karšto vyno, alaus ir kalbųkalbųkalbų. Ir juoko.

Galiu pasidžiaugti, kad per atostogas nenuveikiau nieko. Didžiuojuosi. Tai ir yra ATOSTOGOS. MANO atostogos.

Old dream maker

O vat man atostogos man vat. O.

Vakar kiek pasigaivelėjau po sesijos užbaigimo, surikiavau į reikiamas lentynėles atsiminimus (šis tas kliuvo ir šiukšlių dėžei)ir nušlaviau nuo stalo paskutines knygas, konspektus ir kitus "kankinimus" primenančius "įrankius".

Keista, nežinojau ko imtis pirmiausia, tad visą dieną nieko neveikiau. O taip.

Lova, vanduo ir "Breakfast at Tiffany's". Aw.

O šiandien oficialiai pradėjau atostogas grandioziniu apsipirkimu. :D Man reikia laikytis atokiau nuo knygynų ir žavių jų pardavėjų. :D

Daiktai jau sukrauti ir ryt iš ryto namooo. Su J ir B. O ten jau, kaip sakant, tikras atilsis.

Noriu gerų atostogų ir pasiilgti Vilniaus. :)

Nes tikrai yra ko pasiilgti. :)

We're catching bullets with our heads and hearts

We're catching bullets with our
Heads and hearts and all the darkest parts of us.

O aš dar turiu jėgų atostogoms. Ir daug daug planų.

Už tos ribos gyvenimas atrodo paprastesnis. Net juokingai paprastas.
Ir mes ją peržengsim.

Kodėl perskaitomo žinojimo negalima tiesiogiai paversti praktiniu mokėjimu, galimybe vartoti visur ir visada. Aš radau daug tiesos apie save. So what?

Taip, aš vėl tai darau. Ir R jau pyksta, kad mes gyvenam naktim ir pradedam dieną vidurdieny. Bet mes nesipykstam. Mes dažniau juokiamės.

O sako, viskas turi pradžią.

O kas būna prieš pradžią?

New Ideas From Dead Economists

Eh. Teoriškai aplink viskas yra blogai. Tik aš nebenoriu priklausyti "burbančiųjų ir besiskundžiančiųjų klanui". Ir nereikia. Paskutinėmis dienomis jaučiuosi gerai. O taip.

Nepakankamai laisva, bet... jaučiu keistą potraukį nustatyti veide lūpų kombinaciją (dar kitaip vadinama "šypsena") ir bendram vaizdui suteikti kiek žiemos nublukintą, keisto džiaugsmo spindesį. (Tokį, kaip šįryt spindėjo sniego paviršius, man einant į ekonomikos egzaminą).

O visgi niekas nepasikeitė. O visgi turiu tiek planų, kad net gera. :)

Rytą, vieną iš daugelio, kai pabundi, nerandi kavos, skauda galva...ir šiaip norisi žudytis, staiga į galvą ateina keisčiausių minčių. Po jų kartais ir tampi laimingas. Kartais...

Ir aš taip mėgstu stebėti žmones. Tik dar neišdrįstu šypsotis jiems į akis. Sako, tai užkrečia.
Gal greičiau sulauksim pavasario...

Kas naujo 8-am aukšte? Šiandien apturėjom "lengvą" vakarą su "kulinariniais šedevrais" (R, S ir aš su prijuostėm. Bent vienas vyras virtuvėje. :D), primityvia komedija ir nerūpestingu juoku. Reikėjo po dienos streso...

Iki tobulybės dar atsižiūrėsiu naktinio Vilniaus. Pabūsiu "virš visko" ir nueisiu miegoti.

Nedaug kartais reikia. I know. They'll understand...

The Anatomy of Melancholy

Už sienos kaimynai jau švenčia trečią vakarą iš eilės. O aš bandau nepamiršti, jog man atostogos TIK už 8 dienų...

Keep going. I know I can.

Pastarosiom savaitėms aš išnykau. Mane susiurbė metaliniai daugiaaukščio blokai. Aš neišeisiu, kol ten bus ji. Ką aš apgaudinėju. Pasiduosiu...

Ir visgi nėra viskas blogai. Nors susimąstę veidai savotiškai slegia. Bet grįžo R ir mes vėl kartu gaminam, geriam arbatą, apkalbam raganą kaimynę ir kuriam atostogų planus.


Oficialiai išbraukiu iš savo gyvenimo sausio mėnesį.
Jei kam reikia, pasiimkit.

Šokoladas ir diskursai

Kodėl Picasso? Nes jaučiuosi kaip jo paveikslų herojai... O jie atrodo normalūs?

Aš nežinau, kas mano dieną padalino į valandas ir pusvalandžius su mažom pertraukėlėm.

Aš nežinau kas suvalgė tiek šokolado ir paliko jo išnaras ant sujaukto stalo.

Aš nebežinau kodėl sau leidžiu tai, ką pažadėjau tik atostogoms.

Aš nebežinau, ar džiaugtis ar liūdėti, kad laikas lėtas, o man jo vis trūksta ( Cha cha.)

Aš nežinau, kodėl man patinka tik blogi knygų veikėjai, kodėl nebegeriu kavos ir nebelakuoju nagų žaliai.

Aš tiek daug ko nebežinau.


Perkrauta.


Off.

Sostinės mergaitė. Again.

Vėl žvelgiu į pasaulį pro aštunto aukšto langą.

Baisiai sekmadieniškas šeštadienis ir anglų įskaita poryt. Hrrr.

Produktyvi keturių valandų kelionė ir grandiozinis apsipirkimas "IKI". Taip būna, kai iš gimtinės išsiveži lagaminą, prikrautą knygų, pamiršus, kad negali būt gyva vien dvasiniu penu.

Vėl sostinėj ir daugiaaukščiai nedraugiškai blizgina šviesom į langus. Purvina žiema man nepatinka. Bet užtad kaip stebuklingai snigo... :)


Savimeilę glostanti žinia, kad vampyriška prezentacija komunikacijos įgūdžiams atnešė +3 balus be jokių pastabų. <3


Šįvakar eisiu miegoti vėlai.

New life

Po visko... (Em. "Atika")

Laikinumas taip ryškiai pasireiškia per šventes: iš saldainių lieka blizgūs popierėliai, eglutė pavirsta bespygle malka, o pro šventišką spindesį prasiveržia krizės, kiaulių gripai, sesijos ir kiti baubai.

Negaliu sakyti, kad pailsėjau. Bet namų man reikėjo.

Naujieji praėjo tikrai kitaip. Vyriškoj kompanijoj tiesiogine prasme. V, P, E, S, A ir aš. Strange. Vilnius, Kaunas, Klaipėda, gimtinė - vienoj vietoj, apsikabinę šoko pagal 80'ų rock'ą. Eh. Likau skoloj V, P ir E kavos. Pusė keturių ne pats tinkamiausias laikas kviestis svečių.

Paskaičiau daugybe naujų metų horoskopų 2010-iems ir galų gale patikėjau tik facebook'u, žadančiu man permainas. Kartais jis žino ko man reikia. Creepy.

Pabaigai - su šventėm. O jei ką reikėtų palinkėti - nebent kartais mokėti neatsimerkti...


Vėl turiu grietinėlės. Wiii.