2010 m. lapkričio 19 d., penktadienis

O kas jei ir pas mane vaikystėje buvo atėjęs Pagalvinis?




Aš kartais pasvarstau, padarau išvadas, bet... paskui sėdžiu visą vakarą, vieną po kito valgau ledinukus ir žiūriu "Buffy". Kad nuvyti mintis. Kad tik nenuveikti nieko prasmingo.

"Pagalvinis" vakar buvo geras sunkios dienos užbaigimas. Užbaigimas tuo, kuo ir pradėta. Literatūra. Ir teatras man visad labai.
Pats vakaras toks... dvipusis. Pradėtas teatru, užbaigtas studentiškai - alum "Bix'uose". Kaip sakė V, kaip neužsuksi, kai kitapus gatvės.

O šiaip - jaučiasi, kad jam artėja pilnatis. Ir aš prie to, spėju, visad prisidedu. Kad ir vakar - niekas nepaneigs.

O šiaip, pradėjau ikikalėdinį kolių ir egzaminų maratoną - gražus atidarymas knygos istorijos koliu ir po dar 4 atsiskaitymų gražiai užsibaigs knygos istorijos egzaminu. O tada šventės.

Matyt ateis Velykos. Nes lauke tai pavasariška man kažkaip... (?)

Koks skirtumas. Lauksim.

...bet pirmiausia "Atikos" šeštadienį.

2010 m. lapkričio 13 d., šeštadienis

Riboje tarp 5adienio ir 6adienio.






Shit still happens.

Turiu omeny blogger'į. Kai nesiduoda jis man vakarais skaitomas, nors pasiusk. (Šiandien išimtis - kažkas naujo!)

Va, sėdžiu namų namie prie ekrano su puodeliu želės su braškėm, už lango stūgauja vėjas, man šąla kojos ir tai dar vadinasi "penktadienio vakaras". Ką padarysi.

Juk visi vakarai negali būti tobuli.

Nebeaplanko manęs didžios idėjos, įkvėpimai, užgaidos apie "didžius darbus". Aptingau net mąstyti, nors tu ką. Radau naują pomėgį - o gal tiesiog visiškai užsūpavo glėbys, kuriame galiu jaukiai susirangyti po tigriniu pledu. Murrr.

Meilė ar seilė. Bet būna. Tada imi dovanoti širdies gabalėlius ir bandai elgtis banaliai, kaip įprasta esant tokios kondicijos.

Laimei vis dar atsiranda tas paranoiškas jausmas iš praeities, apie buvimą ne laiku, ne vietoj, ne su tuo/tais, ne ten/ne tada/ ne kaip reikia.

Man reikia žieminių batų ir kažką pakeisti savo tobulame pasaulėlyje. Nejuokauju. Rimtai.

2010 m. lapkričio 8 d., pirmadienis

Weekend in my veins.




Priežastis, kodėl seniai nerašiau - labai, net labai susijusi su pačiu blogger'iu. Kas tiesa, tas ne melas, kad man "rašosi" tik vėlai, dažnai naktimis, kaip va dabar, o blogger'is tuo metu kaip tyčia mėto klaidas. Ir taip jau kokias dvi savaites, jei ne ilgiau! C'mon, kiek gi galima?! :/

O šiaip tai išbridau iš kažkokios vidinės duobės ir vėl plaukioju palaimingai paviršiui. Apturėjau smagų savaitgalį, kai pas mane svečiavosi sesutė. Pabuvojom konce, atlikom reikiamą ekskursiją po kelias mūsų naktinio Vilniaus lankomas vietas, sudalyvavom "Kino garaže" ir šiaip linksmai pasibuvom.

Per Vėlinių savaitgalį, priešingai nei pernai, svečiavausi namie. Bet spėjau įgyvendint dar ir su Vilnium susijusius planus - pagaliau aplankiau J.Ivanauskaitės kapą, nunešiau žvakutę. Kitą su V. uždegėm ir V. Kernagiui. Ir šiaip vakaras buvo tobulai pasivaikščiojimui skirtas. O Antakalnio kapinės su tamsoje šviečiančiais žiburėliais atrodė stulbinamai...

O kas šiaip geresnio? Pradėjo semestro pabaigos pradžia kvėpuot į nugarą - atsiskaitymai, koliai, prezentacijos. Bent kažkokio stebuklo dėka nustojau labai tingėti ir vis dažniau prisėdu ko naudingo nuveikt. Nors neapsieinu ir be linksmybių. "I.R." "Alaus namuose" vakar suėjo dar ir kaip. Paskui tobulai tingus sekmadienis jo glėbyje ir miego perteklius. Daug kavos su pienu ir graži muzika savaitės pabaigai.


Oh, you run away, cause I am not what you found
Oh, you’re in my veins, and I cannot get you out.


Gražios ateinančios savaitės. To reikia visiems. :)