2015 m. gegužės 17 d., sekmadienis

Boys love girls and girls do nothing




Aš jau žinau, kaip skamba tobulos akimirkos. Taip lyg lytų, snigtų ir vasaros saulė šildytų vienu metu.

Tūkstantis nieko nereiškiančių apsikabinimų ir tas vienintelis prisilietimas, kuris suvirpina. Kad ir vieną stygą. Vienintelę tarp penkių išderintų ar nutrūkusių, pamirštų ir nenaudojamų. Nes yra svarbesnių dalykų, rimtesnių žmonių. Kitų žmonių. Kitų.

O jei dainuotum man, o ne jiems? Kas žino, ar būčiau ištikimiausia gerbėja, ar tiesiog išeičiau į naktį. Tiesiog. Nes namo einama po vieną. Tik pavasario naktį. Ir tik žydint alyvoms.

Man reikia triukšmo, šokio, gyvenimo. Vėjo delnuose ir pavasarinio oro plaučiuose. Iškeltų rankų, rankų, žaidžiančių pirštais, pirštų, užgaunančių stygas, stygų, grojančių gyvenimui ir gyvenimo, kurį norėtųsi gyventi.

Tau, mano tobulas savaitgali nr. 2.