2010 m. rugpjūčio 31 d., antradienis

Vilniaus dienos ir naktys.





Jetau, buvau žiauriai pasiilgus Vilniaus. Tačiau per pirmas tris dienas to ilgesio ne tik kad neapmažinau, bet įsigijau tik sunkiai atitaisomą miego sutrikimą. :) Vis dėl V. Pirmą naktį išbandėm mano butą, antrą - jo. Ir tie visi filmai, apsipirkimai, "Kriskrosai", naktipiečiai, pokalbiai, vėlyvi rytai visiškai išmušė mane ne tik iš normalaus gyvenimo ritmo, bet tiesiog visiškai surijo dienas, neišspjovę net nereikalingų rūpestėlių.

Prasideda "Išlikimas Vilniuj 2". Wohoo.

Šiais metais teks truputį labiau susiimt visur kur, nes per daug norisi. :)

Ir dar žinau, kad gal vis dėl to klydau ir yra žmonių, be kurių gyventi neįmanoma. Dar yra tokių, kuriems reikiamu momentu nepasakai reikalingų (tau ar jiems) žodžių, nepasakai, ką galvoji. Nors galvoji daug.

Man atrodo, aš kažką myliu.

O jau koks grožis atsiveria pro mano buto langus...

2010 m. rugpjūčio 28 d., šeštadienis

From home to home.





Lagaminai sukrauti, tik dar vis reguliariai permetu akimis kambarį, ieškodama pasislėpusių must have in my new home daiktų.

Išvažiuoju atgal į sostinę naujam mokslų ir pramogų sezonui. Wohoo. :)

Galėčiau dabar permąstyt prabėgusią vasarėlę. Smagi buvo, tik trumpa, bjaurybė. Pakeliavom, pailsėjom, saulėj pasivartėm - visai kaip pridera. Ir be jokios depresijos, ir, gaila, be naktinės mūzos apsilankymų. Matyt laikai keičiasi.

Tad tyliai atsisveikinu su paskutiniu vakaru namie ir iškeliauju į savo klubų, barų, troleibusų ir t.t. rojų. ;)

2010 m. rugpjūčio 27 d., penktadienis

Meilės, seilės, horoskopai ir sapnai.




Sekdama gamtos pavyzdžiu, rudenėjant kaip įprasta keičiu spalvą (plaukų) ir aš. Nieko naujo.

Gal tik trys V dienos pas mane, išmoktas žaisti pokeris, R išlydėtuvės į Armėniją, P pasiūlymas be atsako ir močiutės akies operacija.

Bet dabar apie kitką.

Ne labai seku astrologiją, tad nežinau, ar įprasta, bet dabar, per pilnatį, siaubingai pildosi horoskopai ir lanko keisti sapnai. :/

Jetau, jau ko ko, bet kad žodžiai apie seniai matyto žmogaus sutikimą ("kuris suvirpins širdį") išsipildys taip, tai netikėjau. Sutikau net ne vieną. Jau buvau apmąsčius, kad užsiskaito netiesioginis susitikimas su M. Bet kai prasilenkiau su savo gerų dienų Šetonu, buvo viršūnė, kaip pridera, vainikuota ilgu, daug pasakančiu žvilgsniu. (Nauja šukuosena + į ranką įsikibęs V svarstykles persvėrė mano pusėn. :P Cha.)

O dar sapnai...
J pasakojo, kaip sapne su ex B kalbėjo apie ją ir dabartinį. Sapne išsakyti žodžiai apie "nerūdijančią seną meilę" šį kartą atsikartojo mano lūpose. Tik kokią tą meilę, wtf?
Aš vis dar mąstau ir nežinau ar suprantu. Ji būna rožinė? Su drugeliais? Akla? Jautiesi laiminga ir aplink nieko nematai, tik skraidai padebesiais?
Laiminga aš buvau ir iki tol, tad...

Jei šie simptomai tinka ne tik paaugliškam susižavėjimui, vadinasi, mailės teks dar palaukti.

2010 m. rugpjūčio 23 d., pirmadienis

Ataskaita.




Aptingau visur, net rašyme. Reik tikėtis, artimiausiu metu neaptingsiu valgyti, miegoti ar kvėpuoti. Anyway. Mano atostogos eina į pabaigą ir tai primena už lango parke byrantys medžių lapai. Dar lietus naktimis. Ir vis nykesniais tampantys mamos gėlynai sode. Ir didėjantys obuoliai. Eh.

Aš bent turėjau visą vasarą ir atostogavau kaip tikra dykaduonė. Vat P tai visą laiką dirbo ir grįžo tik aną savaitę. Pora dienų po mūsų Berlyno šturmo. Tad ir V teko pamatys ankstėliau, nei kas būtų pagalvojęs - P sugrįžtuvėse. Linksmai pasibuvom. Kažkam linksmiau, kam mažiau. Kažkam "linksmiau" buvo iš ryto, tad teko nukelt keliones autobusais vėlesnėms valandoms. Užtad atsirado laiko išbandyt kambario grindis. Parketas per slidus.

Šeštadienis praėjo gan šeimyniškai. Tęsiant tradiciją bent kažką nuveikti kartu. Tad nebuvo jokio V, kad ir kaip knietėjo jį pasikviest. Apuolė nenuvylė, ir laimei, šie metai buvo dosnesni saule ir, laimei, nepasiuntė lietaus.
Vakaras pas J, kaip visad beveik tik vyriškoj kompanijoj, sangrija, kortos. Krepšinis fone. Vėlyvas (o gal geriau tiktų - ankstyvas) grįžimas namo, pakeliui gelbstint žmonų išvarytus vyrus.

Ryt į kirpyklą, o aš vis dar nežinau, ką ten veiksiu.

?

2010 m. rugpjūčio 22 d., sekmadienis

Berlin.





Kaip suvokiamas toks faktas, kad kartais po atostogų reikia poilsio? Vat man prireikė. Suvirškinti visiems įspūdžiams, kurių parsivežiau iš Berlyno galvoj, kišenėse ir kuprinėj.

Nenoriu išsiplėst, leisdama pati sau gilintis į kasminutinius kelionės aprašymus. Juk dabar jau (kad ir po trumpo laiko), stipriausiai likęs jausmas. Naktis Kaune su V ir P, kelioms valandoms iki skrydžio, nežmoniško dydžio koldūnų porcijos, videožaidimai, galimybės sutilpti lovoje, tamsus rytas ir klajonės tamsoje, pirmas troleibusas ir pramiegota kelionė padėjus galvą ant mano V peties.

O paskui jau lėktuvas kilo. Tik aš nebenusileidau.
'Berlin" išvedžiočiau svarbų dalykų užrašų knygelėj paauksuotais pakraščiais ir padėčiau dvitaškį:
* Į akis besišypsantys praeiviai, autobusų vairuotojai, pardavėjai. Neslėpsiu - jaučiausi nejaukiai. Juk Lietuvoje tai lyg ir draudžiama. (Supraskit - ironizuoju);
* Dvaras-galerija, kur apsistojom. Aš žinau, kaip turi atrodyt tobuli namai su dvasia. Su daug paveiklų ant sienų ir, pageidautina, ryškiai mėlynu parfumerijos staliuku.
* Didelės, mažos, siauros, plačios, tuščios, minių užgrūstos gatvės.
* Žmonių stebėjimo punktai metro.
* Gražūs kanalizacijos dangčiai.
* Ilgi pasivaikščiojimai apsimetant turistais ir lankant visus svarbius objektus, žinoma, neapsieinant be blyksinčių fotoaparatų.
* Kažkur paslėpti supermarketai ir 0.5 l buteliukas vandens už 2 eurus.
* Kasrytiniai brunch'ai restoranėly ant kampo.
* Suvenyraisuvenyraisuvenyrai.
* Populiarūs šviesoforų žmogeliukai.
* Vaisių salotos su majonezu (WTF?).
* Gatvės muzikantai, talentai ir vyšnių šerbetas.
* Tiesioginė transliacija iš lokomotyvo.
* Ilgi rytai ir tris kartus klojama lova.
* Vampyrai ant dviračių ir žmonės, norintys gyventi amžinai. (O taip, jų tikrai yra Berlyne!)
* Parkas kaip iš filmo. Prisipažinimai, iš serijos „three little words“ (and still the question „why?“). Asmeninės dramos.
* Raudoni suoliukai ten, kur reikia.
* Gigantiškos geltonos gėlės.
* Bendruomenė, apie kokias matome filmuose. Nesuvaidinti žmogiškumai, kad ir kaip (ne)perdėtai tai skamba.
* Dovana man.
* Laimė. Vokiška ir lietuviška.
* Aukšti žmonės.
* Makaronai su aštriu šili padažu. Juoko, ir ne tik, ašaros.
* Ledai „blue sky“. Ryškiai žydros spalvos.
* Žinantys, ko pageidauji, padavėjai.
* Didelės ir saldžios bandelės.
* Naktis oro uoste ir ne itin miegui skirti suoliukai.
* Grįžimas ten, kur turėtum norėti grįžti.

O tada viską uždarai, užrakini ir saugai.

Ir bandai nepamiršti, kam visą gyvenimą turėsi būt dėkingas.

2010 m. rugpjūčio 9 d., pirmadienis

Senas geras rugpjūčio tvarkaraštis.




Praūžė Rokai. Tobulas pirmas rugpjūčio savaitgalis. Kartu su audrom ir potvyniais. Nors Zaraso sala, nelyginant kitas pasaulis, gyveno žvėriškais karščiais, saulės voniom, roko muzika ir alumalumalum. ;) Maldos išsipildė su kaupu - ne tik jokio lietaus, bet net jokio debesėlio.

Bet.

Neketinu skųstis 8-ių valandų kelione, sunkiais nešuliais, tvankiais autobusais, skruzdėlių ir kankorėžių lova, triukšmingais kaimynais, galų gale okupavusiais mūsų asmeninę erdvę, kurią praminėm "kiemu ir sodu" ir privertusiais persikelti kitur ir kitom "problemom". Viską atperka festo atmosfera, daug geros muzikos. Aišku, įspūdis nebe toks pat, kaip pirmą ar antrą kartą, bet... po 2 metų pertraukos buvau pasiilgus to. O Sonic'ai buvo nerealu. Nepaisant tų nesklandumų su mikrofonais - kaip gi kitaip, kai gali rėkt kartu su mėgstama grupe.

Su nekantrumu laukiau ir "Atikos". Man jų reikia irgi reguliariai. ;)

Ir šiaip, viskas buvo super. Tai gyvenam rokų nuotaikom ir kraunamės daiktus Berlynui. :)

2010 m. rugpjūčio 3 d., antradienis

Is that alright?




Kažkaip keista pastaruoju metu. Dienos, kurias praleidžiu su juo, šeima ar šiaip žmonėmis susitraukia ir pradingsta skylėj tarp neveikiadienių. Tų tipinių lietingų vasaros dienų, kada dienotvarkė susitraukia iki miego, valgio, knygos ir serialųserialųserialų.

Perplanavom Roko naktis ir šiek tiek palietėm Berlyno temą. Darbotvarkę vis papildau must do it dalykais ir pastūmusi ją tolyn grįžtu prie nieko neveikimo.

Keistas oras varo mane iš proto. Bet dar baisesnė to pasekmė - abejingumas. Man reikia tų savaitgalių, kurie artėja. Man reikia išbandymų.

Ir prisiminti, kad ne tik egzistuoju...