2010 m. rugsėjo 26 d., sekmadienis

Made of.




Neabejotinai gražiausia rugsėjo diena. Diena, kurią praleidau kitapus lango. Na, tik išnešiau šiukšles, šyptelėdama ant laiptų sėdintiems ir daugybos lentelę kartojantiems kaimynų vaikams.

Dar su R padarėm tvarką bute.
Pasvajojau apie iškylą, planuojamą su V nuo vasaros pabaigos. Ir, damn, kaip nepasisekė, kad būtent šis savaitgalis skirtas boboms. Na bobų vasarai, supraskit. Hrr.

***

Ir vakaro pamąstymas.
Ar sąmoninga viename žmoguje sutalpinti tiek prieštaringų jausmų? Emocinio sadizmo, sąžinės, tyrumo, šaltumo ir apsimestinio, bet tikrai gerai vaidinamo abejingumo kokteilis. Ir kas gali norėti kankinti mylima žmogų dėl nesveiko pasitenkinimo? Tylėti ir verkti, kai neskauda, o tiesiog nieko nejauti. Kai kurios nuodėmės neturi būti atskleistos. Niekada.


Made of stone? Baby, c'mon...

2010 m. rugsėjo 24 d., penktadienis

Užimtumai.




Aš esu labai užsiėmęs žmogus: kelionės, pramogos, koncertai, klubai, vakarienės, pasivaikščiojimai, pietūs... Ir tik kai paskiriu ilgą, saulėtą, ir, aišku, pasmerktą nuoboduliui savaitgalį mokslams - kažkaip atsiranda laiko ir gaminti, apsitvarkyti, panaršyti internete... Žodžiu viskam, kas nė iš tolo neprimena knygos istorijos, rinkodaros projekto, šviesos bangų ar radijo išradėjų. Kur tas žinių troškimas? Atleiskit, dabar saulei šviečiant nerandu jo pas save... :/

Man pačiai dabar sunku įsivaizduoti, kaip gerai gyvenu. Kiekviena diena kaip savaitgalis. Ir nesvarbu - Liverpool party's, A gimtadienis, filmas, ekskursija su bandelėmis, gėlės ir pietūs pas jį ar tiesiog tingus drybsojimas lovoje. Irgi su juo. Jaučiuosi neišpasakytai laiminga. Miau.

Tebeturiu ir rūpesčius ir vieną kitą problemėlę - bet damn, yra smagesnių dalykų apie ką pagalvoti, ko norėti, pasiilgti, ką sapnuoti ir apie ką galvoti.
Ir aš iš tų, kurie nemato problemos, kol ji nestovi priešais akis ir šokinėdama nemojuoja. Na ir...?

Juk man viskas geriau, nei gerai. :)

2010 m. rugsėjo 6 d., pirmadienis

Apie viską, nieką ir kankinius.





Nereali savaitė skirta vainikuoti nerealiai vasarai. Jau minėjau, kad viskas buvo nerealu? :)

Žodžiu, visko daug, viskas labai ir ypač.

Savaitgalis, "pasikultūrinimai", sostinės dienos, "Karma", "Arbata", Jurga ir žibintų dangus... Ilgos naktys, dar ilgesni, kartais skaudūs ir kankinantys rytai. Gilios prarajos, duobės, ašaros ir laimingos pabaigos. Ilgi susitikimai, trumpi išsiskyrimai, mintys, destrukcijos ir savęs perpratimo instrukcijos. Chaosas kažkur viduje ir visiška tuštuma galvoje. Beprotišku greičiu, kad ir į prarają.

Nes kartais tiesiog nesvarbu.

Kartais tiesiog viskas per daug gerai. :)

2010 m. rugsėjo 2 d., ketvirtadienis

Lietus. O kas daugiau.





Seniai nepamenu tokios katastrofinės vasaros pabaigos ir potvynio rugsėjo pirmosios naktį. Nesąmonė. Gal kalti mokinukai, savo "prarastos laisvės" graudenimais pravirkdę dangų, o gal tiesiog Šulija blogai miegojo ir nervingai pasiuntė ant Vingiaparkio stichijų krūvą. Laimei, kažkas susiprotėjo roko sceną padaryt viduj. O dar nemokama "Nescafe" kava ir karšti "Maggi" sultiniai... Mmm. Žodžiu, visa šventė gavosi pakenčiama. Nors esant normaliam orui ten tikrai būtų buvę ką gero ir įdomaus nuveikt.

Trečdalis paskaitos, gąsdinimų įvadas ir man jau prasideda savaitgalis. O taip. Dėka išganingųjų tvarkaraščių planuotojų - vėl nusimato pusmetis laisvų penktadienių. :)

Dar.
Nemaniau...Tiksliau nenumaniau, kaip pasiilgau kursiokų. :) Jetau. Visi atrodo taip seniai, o kartu ir neseniai matyti. :)
Dar pasiilgau "Tverečiaus" stotelės, kurioj nuo šiol retai lipsiu ir savo IKI'iaus. Vien dėl jų (na ir dėl to, kad pašte reikalų turėjau), šian per lietų kėblinau illlgą kelią pėsčiom. :)

Su V jau buvom pasiryžę daryt pasimatymų pertraukėles, bet... Netikėta nakvynė ir vėl pertraukėlės kaip nebūta.
Užtad vakar daug visko buvo.

Sakykim, kad greit įsijausiu į sostinės gyvenimą visa pilnatve. Sakykim, kad pavyks. :)

Ir... Išjunkit kas nors tą lietų. :/