2010 m. liepos 30 d., penktadienis

Vidurnaktį




Nežinau, tiksliau nepamenu, ką šiąnakt sapnavau, bet tai buvo kažkas, kas nutrynė visas abejones, suteikė palengvėjimą ir gražino gerą nuotaiką.

Liepa baigiasi. Rugpjūty dar laukia du, ko gero, patys didžiausi vasaros nuotykiai. Po antrojo, tikėtina, visu svoriu pajusiu artėjantį naują mokslų sezoną. Grįšiu į Vilnių. Sunku nesidžiaugti, kad ir kokios geros atostogos bebūtų. :)

Rytai, pietūs, vakarai su "Atika". Ir daug lietaus. Kartais gerai, kad tai skandina mintis. Geriau nei alkoholis. Geriau, nei kartais būtina.

Aš dėlioju spalvas, komponuoju mintyse eskizus, herojus...
Atrodo orų prognozė nepranašauja įkvėpimo audrų. O gal?


Aš stebėjau tave vidurnaktį
Tavo baigiančias degti akis
Ir žinau ko bijai, ką slepi, ką saugai...


Vidurnaktį.

2 komentarai: